Seimo narė Dovilė Šakalienė iškėlė diskusiją dėl Lietuvos pasitraukimo iš Otavos konvencijos, kuri draudžia naudoti priešpėstines minas. Ši konvencija, oficialiai žinoma kaip Konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo, gamybos, kaupimo ir perdavimo draudimo bei jų sunaikinimo, buvo pasirašyta 1997 metais ir įsigaliojo 1999 metais. Ji siekia sumažinti humanitarinę žalą, kurią sukelia priešpėstinės minos, ypač civiliams gyventojams.
Šakalienės teigimu, dabartinė geopolitinė situacija, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir kitus regioninius konfliktus, verčia peržiūrėti Lietuvos gynybos strategijas. Priešpėstinės minos gali būti laikomos efektyvia priemone, siekiant apsaugoti šalies teritoriją nuo galimos agresijos. Tačiau ji pabrėžia, kad tokios diskusijos turi būti pagrįstos išsamia analize ir ekspertų vertinimais, kad būtų užtikrintas nacionalinis saugumas, kartu laikantis tarptautinių įsipareigojimų.
Svarbu pažymėti, kad pasitraukimas iš Otavos konvencijos galėtų turėti reikšmingų pasekmių Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje bendruomenėje. Lietuva, kaip Europos Sąjungos ir NATO narė, turi stiprius įsipareigojimus savo sąjungininkams, o tokie veiksmai galėtų sukelti įtampą santykiuose su kitomis šalimis, kurios laikosi konvencijos nuostatų.
Be to, diskusijos dėl priešpėstinių minų naudojimo turi atsižvelgti į humanitarinius aspektus. Priešpėstinės minos dažnai sukelia ilgalaikę žalą civiliams gyventojams, net ir pasibaigus konfliktams, todėl jų naudojimas yra griežtai kritikuojamas tarptautinių žmogaus teisių organizacijų.
Atsižvelgiant į šiuos aspektus, Šakalienė ragina, kad bet kokie sprendimai būtų priimami tik po išsamios diskusijos, įtraukiant tiek nacionalinius, tiek tarptautinius ekspertus, siekiant rasti pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo ir tarptautinių įsipareigojimų.