Šildymo sezonas kasmet kelia tą patį klausimą – kiek pinigų teks palikti energijos tiekėjams. Pastaruosius metus šilumos siurbliai tapo viena populiariausių temų pokalbiuose apie namų šildymą, tačiau realūs skaičiai dažnai skiriasi nuo reklaminių pažadų. Verta pažvelgti blaiviai, ką galima tikėtis 2026 metais, kai ir įranga, ir energijos rinka jau nebe tokia nauja, kaip prieš kelerius metus.
Kainos jau nebe tos, kokios buvo prieš penkerius metus
Oras-vanduo tipo šilumos siurblys vidutiniam 120–150 kv. m namui šiuo metu kainuoja nuo 8 iki 15 tūkstančių eurų su montavimu, priklausomai nuo gamintojo ir sistemos sudėtingumo. Palyginti su dujų katilu, kuris kainuoja gerokai mažiau, pirminė investicija vis dar atrodo nemenka. Tačiau čia svarbu žiūrėti ne į pirkimo kainą, o į eksploatacijos kaštus per kelerius metus – būtent ten atsiskleidžia realus skirtumas.
Kiek realiai sutaupoma per žiemą
Vidutinis šilumos siurblys pasiekia 3,5–4,5 COP koeficientą, tai reiškia, kad iš vieno kilovato elektros energijos gaunama 3,5–4,5 kilovato šilumos. Palyginus su dujų katilu, kurio efektyvumas retai viršija 0,9–0,95, skirtumas akivaizdus. Namo, kuriam per žiemą reikia apie 15 000 kWh šilumos, šildymas dujomis kainuotų maždaug 900–1100 eurų, priklausomai nuo dujų kainos svyravimų. Tas pats namas su šilumos siurbliu, esant vidutiniam COP 4, sunaudotų apie 3750 kWh elektros, o tai, esant dabartinei elektros kainai, kainuotų apytiksliai 500–650 eurų.
Skirtumas – kelios šimtinės per sezoną. Nėra tai stebuklingas rezultatas, tačiau per penkerius–septynerius metus investicija atsiperka, ypač jei namas turi tinkamą izoliaciją ir žemos temperatūros šildymo sistemą, tokia kaip grindinis šildymas.
Kas nulemia, ar sutaupymas bus didelis, ar menkas
Čia slypi didžiausias klaidingas įsivaizdavimas – žmonės tikisi, kad vien pakeitus šildymo įrangą sąskaitos automatiškai sumažės perpus. Realybėje efektyvumą lemia namo šiluminės savybės. Blogai apšiltintame name, kur šilumos nuostoliai dideli, siurbliui tenka dirbti aukštesnėje temperatūroje, o tai smarkiai sumažina COP koeficientą – kartais iki 2,5–3. Tokiu atveju sutaupymas tampa mažai pastebimas, o kartais net išnyksta, ypač jei elektros kaina konkrečiu momentu pakyla.
Taip pat svarbu, koks radiatorių ar grindinio šildymo tipas naudojamas. Senos konstrukcijos radiatoriai, projektuoti aukštai temperatūrai, su šilumos siurbliu dirba prastai. Grindinis šildymas, priešingai, idealiai tinka žemai tiekimo temperatūrai, kuri ir yra siurblio privalumas.
Elektros kainos svyravimai – veiksnys, kurio negalima ignoruoti
2026 metais elektros rinka vis dar reaguoja į sezoninius ir regioninius kainų šuolius. Namų ūkiai, turintys galimybę pasirinkti dinaminį tarifą ir šildytis naktį ar kai kaina žema, gali papildomai sutaupyti 10–20 proc. Tie, kurie naudoja fiksuotą tarifą, tokios galimybės neturi, bet užtat išvengia netikėtų kainų šuolių šaltuoju metu, kai suvartojimas didžiausias.
Namo šildymas – ne technologijos, o sprendimų suma
Jei reikėtų vienu sakiniu apibendrinti, kas šiandien lemia realų sutaupymą, tai būtų ne pats šilumos siurblys, o visa aplinka, kurioje jis dirba. Tinkamai izoliuotas namas, žemos temperatūros šildymo sistema ir protingas elektros vartojimo planavimas kartu duoda tą rezultatą, kurio žmonės tikisi iš reklaminių skaičiukų. Be šių sąlygų investicija vis tiek atsiperka, tačiau lėčiau ir ne taip įspūdingai. Todėl prieš sprendžiant, ar keisti šildymo sistemą, verta pirmiausia įvertinti paties namo būklę – tada ir šilumos siurblys parodys tikrąjį savo potencialą.