Kompiuteris – kaip senas draugas, kuris retai skundžiasi, bet kai jau pradeda, tai iškart visais frontais. Vieną dieną viskas veikia puikiai, o kitą – ekranas mirksi kaip diskotekoje, ventiliatorius ūžia lyg keltuvas kyla į orą, ir staiga suvoki, kad Excel failas, kurį rašei tris valandas, dingo be jokio atsisveikinimo. Tokiais momentais dauguma iš mūsų elgiasi vienodai – atsisėdame prie klaviatūros, atidarome „YouTube“ ir bandome tapti savamoksliais IT specialistais per dvidešimt minučių. Kartais pavyksta. Dažniau – ne.
Kaunas – miestas, kuriame technikos remonto dirbtuvių netrūksta, tačiau žmonės vis tiek linkę atidėlioti apsilankymą pas specialistą iki paskutinės minutės. Kartais tas atidėliojimas kainuoja brangiau nei pats remontas. Todėl verta žinoti, kada namų sąlygomis atliekami eksperimentai virsta rizika, o ne sprendimu.
1. Kompiuteris pats išsijungia arba persikrauna
Jei jūsų technika elgiasi kaip paauglys, kuris staiga trenkia durimis ir dingsta – tai signalas, kad kažkas rimtai negerai. Dažniausiai kaltas perkaitimas, maitinimo bloko problemos ar net pradedantis gesti procesorius. Bandymas „pataisyti“ tokį atvejį perkraunant kompiuterį dešimt kartų iš eilės tik atitolina neišvengiamą – vizitą pas meistrą.
2. Keistas ūžesys, spragsėjimas ar tylus cypimas
Kompiuteris, kaip ir žmogus, retai kada ima „kalbėti“ be priežasties. Jei girdite garsus, kurių anksčiau nebuvo – kietasis diskas spragsi, ventiliatorius cypia ar vibruoja stipriau nei įprastai – tai ne laikas ignoruoti. Tokie garsai dažnai reiškia mechaninį gedimą, o jį pataisyti be tinkamų įrankių ir žinių yra panašu į bandymą sutaisyti laikrodį su plaktuku.
3. Duomenys pradingsta arba failai tampa „pažeisti“
Šis punktas turėtų sukelti šaltą prakaitą kiekvienam, kas nors kartą prarado nuotraukas ar dokumentus. Jei failai staiga tampa neatidaromi, o sistema rodo klaidas apie disko vientisumą – tai gali reikšti, kad kietasis diskas miršta lėta, bet tikra mirtimi. Čia savarankiški bandymai „perinstaliuoti“ sistemą gali tik pagreitinti duomenų praradimą negrįžtamai.
4. Mėlynas ekranas tampa nuolatiniu svečiu
Vienas „mėlynasis ekranas“ per metus – nieko baisaus, tokia jau kompiuterių prigimtis. Tačiau jei jis lankosi kas savaitę ar dažniau, tai ne atsitiktinumas, o simptomas. Priežasčių gali būti daug – nuo programinės įrangos konfliktų iki aparatinės įrangos gedimų. Diagnostika čia reikalauja įrankių ir patirties, kurių namuose paprastai neturime, nebent hobis – IT sistemų administravimas.
5. Kompiuteris veikia vis lėčiau, nepaisant „valymo“
Išbandėte visus interneto patarimus – išvalėte laikinuosius failus, pašalinote nereikalingas programas, net nupūtėte dulkes nuo korpuso su dulkių siurbliu. O kompiuteris vis tiek dūsta kaip po maratono. Tokiu atveju problema gali slypyti giliau – užkrėstoje sistemoje, sugadintuose registro įrašuose ar tiesiog senstančioje aparatinėje įrangoje, kuriai reikia profesionalios diagnostikos, o ne dar vieno „optimizavimo“ įrankio iš interneto.
6. Virusas ar kenkėjiška programa – ir jūs jau nebežinote, ką daryti
Antivirusinė programa rėkia raudonais pranešimais, ekranas užverstas reklamomis, o naršyklė atidaro puslapius, kurių niekada neieškojote. Tai momentas, kai savarankiškas „valymas“ gali virsti dar didesne problema – ypač jei kenkėjiška programa jau pasiekė sisteminius failus ar bando pavogti asmeninius duomenis. Čia reikalinga ne intuicija, o tikslus, metodiškas darbas.
7. Bandėte taisyti patys – ir dabar viskas dar blogiau
Tai, ko gero, dažniausias scenarijus, dėl kurio žmonės galiausiai atsiduria remonto dirbtuvėse Kaune. Norėjote pakeisti termopastą, bet netyčia atsuktuvu subraižėte plokštę. Bandėte perinstaliuoti sistemą, bet dabar kompiuteris net neįsijungia. Šie momentai – ne gėdos, o žmogiškos patirties dalis. Tiesiog kartais geriau sustoti anksčiau, nei situacija tampa negrįžtama.
Kai geriau paleisti vairą iš rankų
Yra tam tikras žavesys bandyme viską padaryti patiems – tas jausmas, kai galiausiai kompiuteris užsiveda po tavo paties atliktos operacijos, prilygsta mažai pergalei. Bet technika, kaip ir sveikata, turi ribas, kurias peržengus savigyda tampa pavojinga. Kaune specialistų netrūksta, o jų darbas dažnai kainuoja mažiau nei prarasti duomenys, sugadinta plokštė ar dienos, praleistos bandant suprasti, kodėl niekas neveikia taip, kaip turėtų.
Kartais išmintingiausias sprendimas – ne dar vienas bandymas, o skambutis žmogui, kuris žino, ką daro. Galų gale, net patyrę meistrai kartais paskambina kolegoms, kai kažkas nesigauna. Tad kodėl mums, mėgėjams, turėtų būti gėda pripažinti, kad laikas kreiptis pagalbos?