Rusija, siekdama daryti įtaką Lietuvai, gali imtis naujos taktikos, nukreiptos prieš žinomus asmenis. Ši taktika gali apimti įvairias priemones, tokias kaip dezinformacijos skleidimas, kibernetinės atakos ar net bandymai diskredituoti viešus asmenis. Tokie veiksmai gali būti nukreipti į politikus, žurnalistus, visuomenės veikėjus ar kitus žinomus žmones, kurie turi įtakos visuomenės nuomonei.
Ekspertai teigia, kad tokios taktikos tikslas yra sukelti nepasitikėjimą, susiskaldymą ir destabilizuoti visuomenę. Tai gali būti daroma siekiant paveikti politinius procesus, rinkimus ar kitus svarbius įvykius šalyje. Tokie veiksmai gali būti dalis platesnės strategijos, kuria siekiama silpninti Lietuvos pozicijas tarptautinėje arenoje ir mažinti jos įtaką regione.
Lietuvos valdžios institucijos ir saugumo tarnybos yra įspėtos apie galimas grėsmes ir imasi priemonių, kad užkirstų kelią tokiems bandymams. Svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie galimas grėsmes ir būtų pasirengusi atpažinti dezinformaciją bei kitus manipuliacijos būdus. Bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų, žiniasklaidos ir visuomenės yra esminis siekiant apsaugoti šalį nuo išorinių grėsmių.
Pastaraisiais metais Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, susidūrė su padidėjusia kibernetinių atakų rizika. 2021 metais Lietuva tapo viena iš pagrindinių taikinių, kai buvo įvykdyta didelio masto kibernetinė ataka prieš šalies vyriausybines institucijas. Šios atakos dažnai siejamos su Rusijos remiamomis grupuotėmis, kurios siekia sutrikdyti valstybės veiklą ir sukelti chaosą.
Be to, dezinformacijos kampanijos, nukreiptos prieš Lietuvą, dažnai pasitelkia socialinius tinklus ir netikras naujienų svetaines, siekdamos skleisti melagingą informaciją ir kurstyti nepasitikėjimą tarp piliečių. Tokios kampanijos gali būti ypač pavojingos rinkimų metu, kai visuomenės nuomonė yra jautresnė ir lengviau paveikiama.
Lietuvos valdžia aktyviai bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir NATO partneriais, siekdama stiprinti savo kibernetinį saugumą ir kovoti su dezinformacija. Taip pat vykdomos visuomenės švietimo kampanijos, skatinančios kritinį mąstymą ir atsparumą manipuliacijoms. Šios iniciatyvos yra svarbios siekiant užtikrinti, kad Lietuvos piliečiai būtų gerai informuoti ir pasirengę atpažinti bei atmesti išorines grėsmes.
Galiausiai, svarbu pabrėžti, kad nors išorinės grėsmės yra realios, Lietuvos visuomenė turi stiprią demokratinę tradiciją ir gebėjimą susitelkti prieš bendras grėsmes. Tai suteikia vilties, kad šalis sugebės atsilaikyti prieš bet kokius bandymus destabilizuoti jos politinę ir socialinę sistemą.