Pastaruoju metu Baltijos jūroje įvykę incidentai kelia nerimą ir verčia analitikus prognozuoti, kad tokie įvykiai gali nesibaigti. Ekspertai teigia, kad tai gali būti dalis Rusijos strategijos, siekiant destabilizuoti regioną ir sukelti įtampą tarp Baltijos šalių bei jų sąjungininkų.
Analitikai pastebi, kad Rusija dažnai naudoja įvairias taktikas, siekdama išbandyti Vakarų šalių atsparumą ir reakciją į provokacijas. Tokie incidentai gali būti skirti ne tik tiesioginiam poveikiui, bet ir ilgalaikiam psichologiniam spaudimui, siekiant sukelti nesaugumo jausmą regione. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais buvo užfiksuota keletas atvejų, kai Rusijos kariniai laivai ir lėktuvai pavojingai priartėjo prie NATO laivų ir orlaivių, sukeldami įtampą ir reikalaujantys greitos reakcijos iš Vakarų šalių.
Baltijos šalys ir jų sąjungininkai NATO aljanse yra pasirengę reaguoti į bet kokias grėsmes, tačiau nuolatiniai incidentai gali apsunkinti situaciją ir reikalauti papildomų resursų bei dėmesio. Tai taip pat gali turėti įtakos regiono ekonomikai, ypač jei incidentai paveiktų jūrų transporto maršrutus ar energetikos infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Baltijos jūra yra svarbus prekybos kelias, per kurį vyksta didelė dalis naftos ir dujų transportavimo į Europą. Bet kokie trikdžiai šiuose maršrutuose gali turėti rimtų pasekmių tiek regiono, tiek visos Europos ekonomikai.
Ekspertai ragina Baltijos šalis ir jų partnerius išlikti budriems ir stiprinti bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti regiono saugumą. Tai apima ne tik karinio bendradarbiavimo stiprinimą, bet ir informacijos dalijimąsi bei bendrų pratybų organizavimą, siekiant geriau pasirengti galimoms grėsmėms. Taip pat svarbu, kad tarptautinė bendruomenė atidžiai stebėtų situaciją ir imtųsi veiksmų, jei būtų nustatyta, kad incidentai yra dalis platesnės strategijos, nukreiptos prieš regiono stabilumą.
Be to, svarbu paminėti, kad Europos Sąjunga ir NATO jau ėmėsi tam tikrų priemonių, siekdamos sustiprinti savo buvimą Baltijos regione. Tai apima papildomų karinių pajėgų dislokavimą, oro erdvės stebėjimo stiprinimą ir bendrų karinių pratybų organizavimą. Šios priemonės siunčia aiškų signalą, kad Vakarų šalys yra pasirengusios ginti savo sąjungininkus ir užtikrinti regiono saugumą.