Seimas svarsto prezidento apsaugos stiprinimo pataisas
Lietuvos Respublikos Seimas svarsto įstatymo pataisas, kurios leistų sustiprinti prezidento Gitano Nausėdos apsaugą. Šios pataisos numato didesnes galimybes užtikrinti valstybės vadovo saugumą, atsižvelgiant į kintančią geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes. Pataisų iniciatoriai teigia, kad šiuo metu galiojančios apsaugos priemonės gali būti nepakankamos, todėl būtina jas atnaujinti ir pritaikyti prie šiuolaikinių iššūkių.
Siūlomi pakeitimai ir naujos technologijos
Įstatymo pataisos apima ne tik fizinės apsaugos stiprinimą, bet ir technologinių sprendimų diegimą, kurie leistų efektyviau reaguoti į galimas grėsmes. Taip pat numatoma didinti apsaugos darbuotojų skaičių ir gerinti jų pasirengimą. Šios priemonės turėtų užtikrinti, kad prezidento saugumas būtų garantuotas tiek kasdienėje veikloje, tiek oficialių vizitų metu.
Pasak Vadovybės apsaugos departamento atstovų, planuojama įdiegti pažangias dronų aptikimo sistemas, kurios jau naudojamos tokiose šalyse kaip Estija ir Lenkija. Taip pat svarstoma galimybė įsigyti specializuotus šarvuotus automobilius, atsparesnius balistiniams ginklams ir improvizuotiems sprogstamiesiems įtaisams.
Politinės reakcijos ir argumentai
Seimo nariai, palaikantys šias pataisas, pabrėžia, kad valstybės vadovo apsauga yra ne tik asmeninis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Jie ragina kolegas pritarti siūlomiems pakeitimams, siekiant užtikrinti, kad prezidentas galėtų vykdyti savo pareigas be papildomų rūpesčių dėl saugumo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo: „Mūsų regione saugumo situacija pastebimai pablogėjo. Turime nemažai duomenų apie Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų aktyvumą Baltijos šalyse. Prezidento apsauga turi atitikti šiuolaikinių grėsmių lygį.”
Vis dėlto, kai kurie kritikai teigia, kad siūlomos pataisos gali būti perteklinės ir reikalauti didelių biudžeto lėšų. Jie siūlo ieškoti subalansuotų sprendimų, kurie leistų užtikrinti saugumą, tačiau neperžengtų protingų išlaidų ribų.
Opozicijos atstovai, įskaitant Socialdemokratų frakcijos narę Dovilę Šakalienę, išreiškė susirūpinimą dėl skaidrumo: „Mums trūksta konkrečių skaičių. Kiek tiksliai kainuos šios naujos priemonės? Ar buvo atlikta išsami grėsmių analizė? Prieš balsuodami turime gauti atsakymus į šiuos klausimus.”
Tarptautinis kontekstas
Pasiūlymai stiprinti prezidento apsaugą atsirado ne tuščioje vietoje. Per pastaruosius metus Europoje fiksuota keletas incidentų, susijusių su valstybių vadovų saugumu. 2022 m. Slovakijos premjeras Eduard Heger vos išvengė pasikėsinimo, o 2023 m. pradžioje Suomijos prezidento Sauli Niinistö apsauga buvo sustiprinta po grasinimų, susijusių su šalies stojimo į NATO procesu.
NATO saugumo ekspertai ne kartą yra įspėję apie hibridines grėsmes Baltijos šalims, įskaitant galimus sabotažo veiksmus ar pasikėsinimus į aukščiausius valstybės pareigūnus. Lietuvos žvalgyba savo metinėse ataskaitose taip pat pabrėžia, kad priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos aktyviai veikia Lietuvoje.
Biudžeto implikacijos
Preliminariais skaičiavimais, siūlomos apsaugos priemonės gali kainuoti papildomus 2,7-3,5 milijonus eurų per metus. Finansų ministerijos atstovai teigia, kad šios lėšos galėtų būti skirtos iš valstybės rezervo fondo, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje reikės numatyti pastovų finansavimą.
Diskusijos dėl šių pataisų Seime tęsiasi, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas artimiausiu metu. Jei pataisos bus patvirtintos, jos įsigalios iš karto po prezidento pasirašymo.
Saugumo kaina demokratijoje
Diskusija dėl prezidento apsaugos stiprinimo iš esmės atspindi platesnį klausimą – kiek valstybė turėtų investuoti į savo aukščiausių pareigūnų saugumą? Istorija rodo, kad saugumo spragos gali turėti katastrofiškų pasekmių ne tik patiems asmenims, bet ir valstybės stabilumui. Tačiau lygiai taip pat svarbu išlaikyti demokratinį atvirumą ir nepaversti valstybės vadovo neprieinamu, už neperžvelgiamos apsaugos sienos paslėptu simboliu.
Galbūt svarbiausia šioje diskusijoje yra ne tiek konkrečios technologijos ar apsaugos darbuotojų skaičius, kiek gebėjimas adaptuotis prie kintančių grėsmių, išlaikant pusiausvyrą tarp saugumo ir demokratinių vertybių. Lietuvai, kaip NATO ir ES narei geopolitiškai jautriame regione, ši pusiausvyra tampa ne tik politiniu, bet ir egzistenciniu klausimu.