KAM skaidrumas dronų įsigijimo tyrime sulaukė kariuomenės palaikymo
Lietuvos kariuomenės atstovas, pulkininkas leitenantas Česnulevičius, išreiškė pasitenkinimą Krašto apsaugos ministerijos (KAM) elgesiu dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, susijusio su dronų įsigijimu. Jis pabrėžė, kad ministerija bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir siekia užtikrinti skaidrumą bei teisėtumą visame procese.
Česnulevicius teigė, kad tokie tyrimai yra būtini siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir užtikrinti, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi pagal įstatymus. Jis taip pat pažymėjo, kad kariuomenė ir toliau sieks modernizuoti savo įrangą, tačiau tai bus daroma laikantis visų teisės aktų reikalavimų.
Tyrimo aplinkybės ir kontekstas
Ikiteisminis tyrimas dėl dronų įsigijimo buvo pradėtas praėjusį mėnesį, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gavo informacijos apie galimus pažeidimus vykdant viešuosius pirkimus. Tyrimas susijęs su 2023 m. pabaigoje vykdytu 8,2 mln. eurų vertės bepiločių orlaivių pirkimu, kurio metu buvo planuojama įsigyti žvalgybinius ir kovinius dronus.
KAM atstovai patvirtino, kad ministerija perdavė visus reikalingus dokumentus STT pareigūnams ir užtikrina visapusišką bendradarbiavimą. Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas anksčiau yra pabrėžęs, kad „skaidrumas gynybos srityje yra ne mažiau svarbus nei pats pajėgumų stiprinimas”.
Dronų svarba šiuolaikiniuose konfliktuose
Bepiločiai orlaiviai tapo esminiu šiuolaikinių kariuomenių arsenalo elementu, ypač po patirčių Ukrainos kare. Lietuvos kariuomenė, reaguodama į besikeičiančią saugumo situaciją regione, siekia modernizuoti savo pajėgumus, įsigyjant pažangias žvalgybos ir kovinių operacijų sistemas.
„Dronai šiandien nėra prabanga, o būtinybė,” – paaiškino pulkininkas leitenantas Česnulevičius. „Ukrainos patirtis aiškiai parodė, kad bepiločiai orlaiviai gali dramatiškai pakeisti jėgų balansą mūšio lauke, ypač prieš skaitlingesnį priešą.”
Lietuvos kariuomenė jau naudoja įvairius taktinius dronus, tarp jų ir Bayraktar TB2, kurio įsigijimui lėšas 2022 m. surinko Lietuvos visuomenė. Planuojami nauji įsigijimai apima tiek žvalgybinius, tiek kovinius bepiločius orlaivius, galinčius atlikti plataus spektro užduotis.
Viešųjų pirkimų iššūkiai gynybos srityje
Gynybos srities viešieji pirkimai visada kelia ypatingų iššūkių dėl specifinių reikalavimų, konfidencialumo poreikio ir dažnai riboto tiekėjų rato. Tačiau tai neatleidžia nuo būtinybės užtikrinti skaidrumą ir atitikimą teisės aktams.
Pulkininkas leitenantas Česnulevičius atkreipė dėmesį, kad „net ir sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis, kai sprendimai turi būti priimami greitai, negalime nukrypti nuo įstatymų laikymosi principo. Tai esminis demokratinės valstybės ir jos gynybos sistemos elementas.”
Ekspertai pastebi, kad gynybos pirkimai Baltijos šalyse pastaraisiais metais išaugo beveik dvigubai, o tai sukuria papildomą spaudimą pirkimų sistemoms ir kontrolės mechanizmams.
Tarp skubos ir skaidrumo: žvilgsnis į ateitį
Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje Lietuvos gynybos stiprinimas vyksta sparčiu tempu. 2023 m. gynybos biudžetas pasiekė 2,75% BVP, o 2024 m. planuojama skirti 3% BVP. Šis finansavimo augimas reiškia ir daugiau viešųjų pirkimų, kurie turi būti vykdomi nepriekaištingai.
Pradėtas tyrimas dėl dronų įsigijimo yra ne tik konkretaus atvejo analizė, bet ir signalas visai gynybos sistemai. Jis primena, kad net ir didėjant išorės grėsmėms, vidaus procesai turi išlikti skaidrūs ir teisėti. Kariuomenės parama tokiam požiūriui rodo brandų institucijos supratimą, kad ilgalaikis saugumas kuriamas ne tik ginklais, bet ir pasitikėjimu bei atskaitomybe.
Kaip taikliai apibūdino pulkininkas leitenantas Česnulevičius: „Mūsų stiprybė – ne tik modernūs pajėgumai, bet ir visuomenės pasitikėjimas, kad kiekvienas gynybai skirtas euras tarnauja Lietuvos saugumui, o ne kieno nors kišenei. Šį pasitikėjimą turime saugoti ne mažiau atkakliai nei savo sienas.”