Seimo narys A. Sysas: prašymą dirbti su slapta informacija pildžiau „dėl šventos ramybės”
Seimo narys Algirdas Sysas teigia, kad prašymą dirbti su slapta medžiaga užpildė „dėl šventos ramybės”. Jis pabrėžė, kad šis žingsnis buvo daugiau formalumas, nes realiai su slapta informacija dirbti neketina. Sysas paaiškino, kad tokį sprendimą priėmė siekdamas išvengti galimų spekuliacijų ar kaltinimų, jog jis vengia atsakomybės ar turi ką slėpti. Politikas taip pat pridūrė, kad jo darbas Seime nesusijęs su slapta informacija, todėl šis leidimas jam nėra būtinas kasdienėje veikloje. Vis dėlto, jis nusprendė užpildyti prašymą, kad išvengtų nereikalingų diskusijų ir galimų nesusipratimų.
Leidimų dirbti su slapta informacija tvarka Seime
Primename, kad pagal galiojančią tvarką, visi Seimo nariai turi teisę gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau norintys tokį leidimą gauti, privalo užpildyti specialią anketą ir pereiti patikimumo patikrinimą, kurį vykdo Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Kaip paaiškino Seimo kanceliarijos teisininkai, leidimas dirbti su slapta informacija nėra privalomas visiems parlamentarams, tačiau be jo negalima dalyvauti uždaruose komitetų posėdžiuose, kuriuose svarstomi valstybės saugumui svarbūs klausimai ar susipažinti su įslaptintais dokumentais.
Politinė reakcija į leidimų išdavimo procesą
A. Sysas nėra vienintelis parlamentaras, kuris skeptiškai vertina šią procedūrą. Keletas Seimo narių anksčiau viešai kritikavo patikros procesą, teigdami, kad jis kartais naudojamas kaip politinio spaudimo priemonė.
Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Bakas 2019 metais yra sakęs: „Kartais susidaro įspūdis, kad leidimų išdavimo ar neišdavimo procedūra tampa politinio žaidimo dalimi, o ne nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone.”
Tuo tarpu Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas anksčiau yra pažymėjęs, kad „procedūra būtina ir pagrįsta, nes parlamentarai priima sprendimus, susijusius su nacionaliniu saugumu, todėl turi būti patikimi.”
Kiek Seimo narių turi leidimus?
Šiuo metu iš 141 Seimo nario leidimus dirbti su įslaptinta informacija turi apie 80% parlamentarų. Dažniausiai leidimų neturi tie Seimo nariai, kurie nepriklauso su nacionaliniu saugumu susijusiems komitetams arba, kaip A. Syso atveju, mano, kad jų darbe tokia informacija nereikalinga.
Statistika rodo, kad per pastaruosius tris Seimo kadencijas VSD atsisakė išduoti leidimus 7 parlamentarams, tačiau konkrečios priežastys, dėl kurių atsisakyta išduoti leidimus, viešai neskelbiamos.
Tarp biurokratijos ir būtinybės: kodėl tai svarbu?
Nors A. Sysas ir kiti parlamentarai kartais vertina šią procedūrą kaip formalumą ar „šventos ramybės” reikalą, ekspertai pabrėžia, kad valstybės paslapčių apsauga demokratinėje visuomenėje išlieka svarbi. Ypač dabar, kai informacinis saugumas tampa vis aktualesnis geopolitinių įtampų kontekste.
Politologas Tomas Janeliūnas teigia: „Galima suprasti parlamentarų nenorą pildyti papildomus dokumentus ar būti tikrinamiems, tačiau valstybės paslapčių apsaugos sistema yra būtina demokratijos apsaugos dalis. Svarbu rasti balansą tarp skaidrumo ir saugumo.”
Sysas, kaip ilgametis Seimo narys, puikiai supranta politinių procesų niuansus ir pasirinko pragmatišką kelią – užpildyti prašymą ir taip išvengti nereikalingų diskusijų. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai politikai kartais renkasi kompromisą tarp asmeninių įsitikinimų ir politinės realybės, siekdami efektyviau atlikti savo pareigas.