Vilniaus universiteto studentai sukilo prieš „rusų kalbą kaip meilės kalbą”
Vilniaus universiteto studentai išreiškė nepasitenkinimą dėl reklaminio plakato, skirto rusistikos studijoms, kuriame buvo teigiama, kad „rusų kalba yra meilės kalba”. Šis teiginys sukėlė diskusijas ir kritiką, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją ir Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Universiteto atstovai teigia, kad plakate įsivėlė vertimo klaida. Pasak jų, originalus tekstas turėjo pabrėžti rusų kalbos svarbą kultūriniame ir akademiniame kontekste, o ne romantizuoti ją kaip meilės kalbą. Universiteto administracija atsiprašė už nesusipratimą ir pažadėjo atidžiau tikrinti viešai skelbiamą informaciją.
Studentų reakcija
Studentai, kurie pasisakė prieš šį plakatą, teigia, kad tokie teiginiai gali būti klaidinantys ir netinkami, ypač atsižvelgiant į dabartinę politinę situaciją. Jie ragina universitetą būti jautresniu ir atsakingesniu, kai kalbama apie tokias temas.
Pasak Vilniaus universiteto Studentų atstovybės pirmininko Justino Valinsko, „studentai buvo šokiruoti pamatę tokį plakatą universiteto erdvėse. Rusijos agresija Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, o tokia komunikacija atrodo visiškai atitrūkusi nuo realybės”.
Socialiniuose tinkluose kilo diskusija, kurioje dalyvavo ne tik studentai, bet ir akademinės bendruomenės nariai bei visuomenės atstovai. Daugelis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu rusų kalba daugeliui ukrainiečių asocijuojasi su okupantų kalba, todėl jos romantizavimas yra ypač netinkamas.
Platesnė problema
Šis atvejis nėra pirmas kartas, kai Lietuvos akademinėje aplinkoje kyla diskusijos dėl rusų kalbos ir kultūros reprezentavimo. 2022 metais, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, daugelis Lietuvos švietimo įstaigų peržiūrėjo savo programas ir komunikaciją, susijusią su rusų kalba.
Filologijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona komentavo situaciją: „Rusistikos studijos išlieka svarbios akademiniu požiūriu, tačiau turime būti itin atidūs, kaip jas pristatome. Rusų kalba yra viena iš didžiausių pasaulio kalbų, tačiau jos studijavimas šiandien neatsiejamas nuo kritinio požiūrio į Rusijos politiką ir propagandą”.
Pasak kalbos politikos ekspertų, universitetai turi rasti balansą tarp akademinio objektyvumo ir jautrumo geopolitiniam kontekstui. Vilniaus universitetas yra vienas seniausių universitetų Rytų Europoje, įkurtas 1579 metais, ir turi gilias tradicijas slavistikos srityje, tačiau šiandien jam tenka navigruoti sudėtingame geopolitiniame kontekste.
Kalba ir geopolitika: nebe vien akademinis klausimas
Šis incidentas atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu yra tiksliai ir atsakingai komunikuoti akademines programas, ypač kai jos susijusios su jautriomis temomis. Universitetas pažadėjo imtis veiksmų, kad ateityje būtų išvengta panašių klaidų.
Įdomu tai, kad panašūs debatai vyksta ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Čekijoje rusų kalbos populiarumas tarp studentų ženkliai sumažėjo po 2022 metų vasario, o universitetai peržiūrėjo savo rusistikos programų turinį ir komunikaciją.
Vilniaus universiteto atvejis primena, kad kalbos niekada nėra neutralios – jos visada egzistuoja kultūriniame ir politiniame kontekste. Kai agresoriaus kalba vadinama „meilės kalba”, tai neišvengiamai sukelia pasipriešinimą tų, kurie tiesiogiai kenčia nuo tos agresijos. Akademinė laisvė išlieka esmine vertybe, tačiau ji turi būti praktikuojama su atsakomybe ir istorine sąmone, ypač tokiais sudėtingais laikais, kai žodžiai gali tapti ne tik bendravimo, bet ir ideologinės kovos įrankiu.