Buvusi viceministrė susiduria su finansinėmis pasekmėmis po vairavimo išgėrus
Buvusi aplinkos viceministrė Agnė Urbanavičienė, kuri buvo sulaikyta vairuojanti neblaivi, gali susidurti su rimtomis finansinėmis pasekmėmis. Prokuratūra siekia, kad ji padengtų visą automobilio vertę, kurį vairavo incidento metu. Šis reikalavimas kyla dėl to, kad automobilis buvo sugadintas, o draudimo bendrovė atsisakė padengti nuostolius dėl vairuotojos neblaivumo.
Urbanavičienė buvo sulaikyta po to, kai policija sustabdė jos vairuojamą automobilį ir nustatė, kad ji viršijo leistiną alkoholio kiekį kraujyje. Šis įvykis sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, ypač atsižvelgiant į jos buvusias pareigas valstybės tarnyboje.
Incidento detalės
Kaip rodo policijos duomenys, Urbanavičienė buvo sustabdyta 2023 m. vasario mėnesį Vilniaus mieste, kai pareigūnai pastebėjo neįprastą vairavimo stilių. Alkotesterio rezultatai parodė 1,65 promilės alkoholio koncentraciją, kas gerokai viršija Lietuvoje nustatytą 0,4 promilės ribą. Incidento metu ji vairavo valstybinį tarnybinį automobilį „Volkswagen Passat”, kurio vertė siekia apie 25 000 eurų.
Po incidento Urbanavičienė nedelsiant atsistatydino iš viceministrės pareigų, o Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, kuriame pasmerkė tokį elgesį kaip „nesuderinamą su valstybės tarnautojo etika”.
Teisinės pasekmės
Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam ir dėl tarnybinio automobilio sugadinimo. Pagal Lietuvos įstatymus, vairavimas esant sunkiam girtumui (virš 1,5 promilės) gali užtraukti baudą nuo 1100 iki 1500 eurų bei teisės vairuoti atėmimą nuo 12 iki 36 mėnesių.
Tačiau šiuo atveju situacija komplikuojasi dėl sugadinto tarnybinio automobilio. Valstybinė draudimo bendrovė atsisakė kompensuoti žalą, remdamasi draudimo sutarties sąlyga, kad žala, padaryta vairuojant neblaiviam, nėra kompensuojama.
„Tokiais atvejais draudimo bendrovės visada turi teisę atsisakyti mokėti išmoką, jei įrodoma, kad vairuotojas buvo neblaivus,” – paaiškino draudimo teisės ekspertas Tomas Kontrimavičius.
Finansinė atsakomybė
Prokuratūra dabar siekia, kad Urbanavičienė asmeniškai padengtų visą automobilio vertę, o ne tik remonto išlaidas. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad automobilis buvo rimtai apgadintas, o jo remontas ekonomiškai netikslingas.
Teisininkai teigia, kad tokia praktika nėra neįprasta, ypač kai kalbama apie valstybės turtą. „Kai valstybės tarnautojas padaro žalą valstybės turtui dėl savo tyčinių ar aplaidžių veiksmų, jis privalo atlyginti visą padarytą žalą,” – komentavo administracinės teisės specialistas Robertas Šarknickas.
Visuomenės reakcija
Šis atvejis sukėlė platų atgarsį visuomenėje ir politiniuose sluoksniuose. Opozicijos atstovai kritikavo valdančiąją daugumą dėl nepakankamos kontrolės skiriant asmenis į aukštas pareigas, o pilietinės visuomenės organizacijos pabrėžė, kad valstybės tarnautojai turėtų rodyti pavyzdį kitiems.
Socialiniuose tinkluose taip pat kilo diskusijos apie „dvigubus standartus” – ar eiliniam piliečiui būtų taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir buvusiai viceministrei.
Kai atsakomybė kainuoja brangiau nei alkoholis
Urbanavičienės atvejis tapo skaudžia pamoka ne tik jai pačiai, bet ir visiems valstybės tarnautojams. Vairavimas išgėrus gali kainuoti ne tik karjerą, bet ir užtraukti didžiulę finansinę naštą. Šis precedentas rodo, kad Lietuvoje stiprėja tendencija reikalauti visiškos atsakomybės iš viešųjų asmenų, ypač kai jų veiksmai kelia pavojų visuomenei.
Prokuratūros pozicija šiame atvejyje siunčia aiškų signalą – neblaivumas prie vairo nėra tik administracinis nusižengimas, bet ir potencialiai brangi klaida, galinti kainuoti dešimtis tūkstančių eurų. Tuo metu, kai visuomenė vis labiau netoleruoja vairavimo išgėrus, šis atvejis primena, kad atsakomybė už tokius sprendimus gali būti kur kas didesnė nei momentinė bauda ar teisės vairuoti praradimas – ji gali sugriauti ne tik karjerą, bet ir asmeninį finansinį stabilumą.