Pilietiškumo ir gynybos mokymai Lietuvos mokyklose: plėtra ir perspektyvos
Lietuvoje siūloma plėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymus, įtraukiant ne tik devintokus, bet ir kitų klasių mokinius nuo penktos iki dvyliktos klasės. Šis pasiūlymas siekia užtikrinti, kad mokiniai įgytų svarbių žinių ir įgūdžių, kurie padėtų jiems geriau suprasti pilietiškumo svarbą ir pasirengti gynybai. Mokymai apimtų įvairias temas, įskaitant pilietinį ugdymą, nacionalinį saugumą ir praktinius gynybos įgūdžius. Tikimasi, kad tokia iniciatyva padės ugdyti sąmoningus ir atsakingus piliečius, kurie gebės prisidėti prie šalies saugumo ir gerovės.
Esama situacija ir pokyčių poreikis
Šiuo metu Lietuvoje nacionalinio saugumo ir pilietinio pasipriešinimo pagrindų programa yra privaloma tik devintų klasių mokiniams. Programa apima 18 akademinių valandų per mokslo metus, tačiau ekspertai ir pedagogai pastebi, kad to nepakanka formuojant ilgalaikius įgūdžius ir nuostatas.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2022-2023 m. atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 70% mokytojų pritaria pilietiškumo ir gynybos ugdymo plėtrai, įtraukiant ir kitas klases. Tuo tarpu 63% tėvų mano, kad tokie mokymai yra reikalingi jų vaikams, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste.
Siūloma programa ir jos turinys
Naujoji išplėsta programa būtų pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms:
– 5-6 klasėms: Pilietiškumo pagrindai, Lietuvos istorija ir valstybingumo svarba, pirmosios pagalbos pradmenys
– 7-8 klasėms: Pilietinės visuomenės veikimo principai, informacinio saugumo pagrindai, orientavimasis vietovėje
– 9-10 klasėms: Nacionalinio saugumo sistema, hibridinės grėsmės, praktiniai gynybos įgūdžiai
– 11-12 klasėms: Tarptautiniai saugumo mechanizmai, pilietinio pasipriešinimo formos, krizių valdymo pagrindai
Programa būtų integruota į bendrojo ugdymo procesą, skiriant jai po 12-18 akademinių valandų kiekvienoje klasėje per metus. Mokymus vestų specialiai paruošti mokytojai, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerijos, Šaulių sąjungos ir kitų organizacijų specialistais.
Tarptautinė patirtis
Lietuva nėra vienintelė šalis, diegianti tokio pobūdžio programas. Suomijoje gynybinio ugdymo elementai yra integruoti į bendrojo lavinimo programas jau nuo pradinių klasių. Estijoje nuo 2022 m. nacionalinio saugumo kursas tapo privalomas vidurinėse mokyklose, o Lenkijoje veikia speciali „Gynybinio ugdymo” programa, kurioje dalyvauja tūkstančiai mokinių.
Švedijos pavyzdys ypač įdomus – ten 2022 m. buvo atnaujinta civilinės gynybos programa mokyklose, reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje. Programa apima ne tik teorines žinias, bet ir praktinius užsiėmimus, kaip elgtis krizių atvejais.
Iššūkiai ir galimybės
Išplėstos programos įgyvendinimas susiduria su keliais iššūkiais:
1. Mokytojų kompetencijos kėlimo poreikis
2. Papildomų resursų skyrimas mokymo priemonėms
3. Subalansuotos programos sukūrimas, kuri būtų pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms
4. Programos integravimas į jau ir taip intensyvų ugdymo procesą
Nepaisant iššūkių, programa atveria naujas galimybes:
– Stiprinti jaunimo pilietinį sąmoningumą
– Ugdyti kritinį mąstymą ir atsparumą dezinformacijai
– Formuoti praktines kompetencijas, naudingas ne tik gynybos, bet ir kasdieniniame gyvenime
– Stiprinti bendruomeniškumo jausmą ir pilietinę atsakomybę
Jaunimo atsparumas – valstybės ateitis
Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymas mokyklose nėra vien tik reakcija į geopolitines grėsmes – tai investicija į atsparią ir sąmoningą visuomenę. Kaip parodė Ukrainos patirtis, pilietiškai aktyvūs ir pasiruošę žmonės tampa stipriausiu valstybės gynybos ramsčiu.
Išplėsta programa gali tapti reikšmingu žingsniu formuojant naują kartą, kuri ne tik žino savo teises ir pareigas, bet ir yra pasirengusi aktyviai veikti kritinėse situacijose. Jaunuoliai, įgiję šiuos įgūdžius, ateityje taps ne tik geresniais piliečiais, bet ir atsakingesniais visuomenės nariais, gebančiais kritiškai vertinti informaciją ir priimti apgalvotus sprendimus.
Galiausiai, šios iniciatyvos sėkmė priklausys nuo visos švietimo bendruomenės įsitraukimo ir gebėjimo suderinti pilietiškumo ugdymą su kitomis švietimo programomis. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad mūsų jaunimas augtų ne tik išsilavinęs, bet ir pasiruošęs ginti savo šalies laisvę bei demokratines vertybes.