Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad” kelia nerimą Lietuvos politikams
Lietuvos Seimo narė Dovilė Šakalienė išreiškė susirūpinimą dėl artėjančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad”. Ji pabrėžė, kad šios pratybos kelia grėsmę regiono saugumui, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją.
Šakalienė teigė, kad Lietuva ir jos sąjungininkai yra gerai informuoti apie situaciją ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų savo saugumą. Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu išlaikyti budrumą ir stiprinti bendradarbiavimą su NATO partneriais. Lietuvos politikė ragina tarptautinę bendruomenę atidžiai stebėti šias pratybas ir būti pasirengusiems reaguoti į bet kokias galimas provokacijas.
Kas yra „Zapad” pratybos?
„Zapad” (liet. „Vakarai”) – tai tradicinės Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, kurios paprastai vyksta kas ketverius metus. Paskutinės didelės „Zapad” pratybos įvyko 2021 metais, kai jose dalyvavo apie 200 000 karių, nors oficialiai Rusija deklaravo mažesnį skaičių.
Šios pratybos dažnai sukelia įtampą, nes jų scenarijuose modeliuojami konfliktai su NATO šalimis. Ankstesnėse pratybose buvo imituojami puolimai prieš Baltijos šalis ir Lenkiją, o tai kelia pagrįstą nerimą regiono valstybėms.
Geopolitinis kontekstas
Dabartinė situacija yra ypač įtempta dėl tebesitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje. Baltarusija, būdama artima Rusijos sąjungininkė, leido Rusijos kariuomenei naudotis savo teritorija puolimui prieš Ukrainą 2022 metų vasarį.
„Šios pratybos vyksta ne vakuume, o labai konkrečiame kontekste – kai Rusija jau daugiau nei dvejus metus vykdo agresyvų karą prieš Ukrainą, o Baltarusija aktyviai talkina agresoriui”, – pažymėjo Šakalienė.
NATO gynybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad ankstesnės „Zapad” pratybos 2021 metais buvo išnaudotos karinių pajėgų telkimui prie Ukrainos sienos, kas vėliau virto plataus masto invazija.
Lietuvos ir NATO atsakas
Reaguodama į artėjančias pratybas, Lietuva stiprina savo pasienio apsaugą ir aktyviai bendradarbiauja su NATO sąjungininkais. Šalyje dislokuoti papildomi NATO priešakinių pajėgų (eFP) daliniai, vykdomos bendros pratybos.
Krašto apsaugos ministerijos atstovas patvirtino, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis rengia bendrą stebėsenos planą pratybų laikotarpiui. „Mūsų žvalgybos tarnybos dirba sustiprintu režimu, o informacija nuolat dalijamasi su sąjungininkais”, – teigė ministerijos atstovas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau yra pareiškęs, kad Aljansas atidžiai stebės pratybas ir bus pasirengęs bet kokiems netikėtumams.
Tarp budrumo ir provokacijų: žaidimas ant geopolitinės briaunos
Artėjančios „Zapad” pratybos – tai ne tik karinis manevras, bet ir strateginis signalų siuntimas. Rusija ir Baltarusija siekia demonstruoti savo karinį pajėgumą ir aljanso tvirtumą, tačiau kartu rizikuoja dar labiau paaštrinti įtampą regione.
Dovilė Šakalienė ir kiti Lietuvos politikai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia išlaikyti šaltą protą ir strateginį budrumą. „Rusijos tikslas – ne tik demonstruoti jėgą, bet ir sėti baimę bei nepasitikėjimą tarp NATO sąjungininkų. Todėl mūsų atsakas turi būti aiškus – vieninga pozicija, tvirtas pasiruošimas ir nenutrūkstamas dialogas su partneriais”, – teigia Šakalienė.
Nors pratybos kelia pagrįstą nerimą, Lietuva ir jos sąjungininkai šiandien yra geriau pasiruošę nei bet kada anksčiau. Sustiprintas NATO rytinis flangas, pagerintos žvalgybos galimybės ir išaugęs tarptautinis solidarumas – tai veiksniai, kurie užtikrina, kad regiono saugumas išliktų prioritetu net ir didėjant įtampai. Svarbu nepasiduoti provokacijoms, bet kartu niekada neprarasti budrumo.