Teismas atmetė prašymą dėl naujos ekspertizės I. Švenčionienės byloje
Vilniaus apygardos teismas nusprendė neskirti naujos ekspertizės byloje, kurioje teisiama buvusi prokurorė Irina Švenčionienė. Ji kaltinama dėl viešų pasisakymų apie Medininkų tragediją, kurie, kaip teigiama, galėjo pakenkti teisingumo vykdymui. Teismas atmetė gynybos prašymą dėl papildomos ekspertizės, kuri, pasak advokatų, galėtų padėti išsiaiškinti, ar Švenčionienės pasisakymai iš tiesų turėjo neigiamą poveikį. Teismas argumentavo, kad byloje jau yra pakankamai įrodymų, leidžiančių priimti sprendimą. Švenčionienė neigia kaltinimus ir teigia, kad jos pasisakymai buvo iškraipyti. Byla toliau bus nagrinėjama teisme, kur bus sprendžiama dėl kaltinamosios atsakomybės.
Bylos kontekstas ir ankstesni posėdžiai
Irina Švenčionienė, ilgametė prokurorė, kuri anksčiau dirbo su rezonansine Medininkų žudynių byla, 2022 metų pradžioje davė interviu vienam iš Lietuvos naujienų portalų. Jame ji išsakė nuomonę apie 1991 m. liepos 31 d. įvykusią Medininkų pasienio posto tragediją, per kurią buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai.
Generalinė prokuratūra vėliau iškėlė bylą teigdama, kad Švenčionienės pasisakymai galėjo daryti neteisėtą poveikį teismui, kuris tuo metu nagrinėjo su Medininkų žudynėmis susijusią bylą. Pasak prokuratūros, jos komentarai apie įrodymus ir proceso dalyvius galėjo pažeisti nekaltumo prezumpcijos principą.
Švenčionienės advokatai Giedrius Danelius ir Aivaras Žilvinskas teigė, kad jų klientės žodžiai buvo ištraukti iš konteksto, o interviu buvo sumontuotas tendencingai. Jie pabrėžė, kad buvusi prokurorė rėmėsi tik viešai prieinama informacija ir neatskleidė jokių ikiteisminio tyrimo paslapčių.
Teismo sprendimo motyvai
Teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjo Audriaus Cinino, nutartyje nurodė, kad papildoma ekspertizė būtų perteklinė ir nepagrįstai užtęstų procesą. Teismas pažymėjo, kad byloje jau atlikta lingvistinė ekspertizė, kurios išvados yra pakankamai aiškios.
„Teismas turi vertinti ne tik pavienius žodžius, bet ir bendrą kontekstą, kuriame buvo padaryti pareiškimai. Šiuo atveju jau turime pakankamai medžiagos tokiam vertinimui atlikti,” – rašoma teismo nutartyje.
Švenčionienė teismo posėdžio metu pakartojo, kad jos tikslas nebuvo daryti įtaką teismo procesui. „Aš visą gyvenimą paskyriau teisingumui ir įstatymo viršenybei. Mano komentarai buvo skirti istorinei tiesai atskleisti, o ne teismo procesui paveikti,” – teigė kaltinamoji.
Medininkų tragedijos reikšmė
Medininkų žudynės – vienas tragiškiausių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio įvykių. 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio kontrolės poste buvo nužudyti septyni pareigūnai: policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, kelių policijos pareigūnai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, muitinės darbuotojai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius. Vienintelis išgyvenęs – sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
2011 metais Vilniaus apygardos teismas už dalyvavimą šiame nusikaltime nuteisė buvusį OMON pareigūną Konstantiną Michailovą, skiriant jam kalėti iki gyvos galvos. Kiti įtariamieji, įskaitant Česlavą Mlyniką ir Andrejų Laktionovą, slepiasi Rusijoje, kuri atsisako juos išduoti Lietuvai.
Teisinis precedentas ir žodžio laisvės ribos
Švenčionienės byla kelia svarbius klausimus apie žodžio laisvės ribas ir teisingumo vykdymo apsaugą. Lietuvos advokatūros atstovai anksčiau yra išreiškę susirūpinimą, kad tokio pobūdžio bylos gali turėti „šaldantį efektą” viešoms diskusijoms apie teisinius procesus.
Teisės ekspertė dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė viename iš savo komentarų pažymėjo, kad „demokratinėje visuomenėje turi būti užtikrinta teisė kritiškai vertinti teismų darbą, tačiau kartu turi būti išlaikyta pagarba teismo procesui ir nekaltumo prezumpcijai.”
Tarp teisingumo ir istorinės tiesos
Švenčionienės byla atskleidžia sudėtingą santykį tarp istorinės tiesos ieškojimo ir teisingumo vykdymo principų. Viena vertus, visuomenė turi teisę žinoti apie istoriškai reikšmingus įvykius ir jų tyrimą. Kita vertus, komentarai apie vykstančius teismo procesus turi būti atsakingi ir nepažeisti fundamentalių teisingumo principų.
Ši byla tampa savotišku lakmusu, parodančiu, kaip Lietuvos teisinė sistema balansuoja tarp skirtingų vertybių – žodžio laisvės ir teismo nepriklausomumo. Nepriklausomai nuo galutinio teismo sprendimo, ji jau dabar formuoja precedentą, kuris gali turėti įtakos būsimiems panašiems atvejams ir viešoms diskusijoms apie jautrias istorines temas.
Artimiausiame teismo posėdyje, kuris numatytas gegužės mėnesį, bus tęsiamas įrodymų tyrimas. Teisininkai prognozuoja, kad sprendimas šioje byloje gali būti priimtas dar šiais metais, tačiau tikėtina, kad bet koks verdiktas bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismams.