Europos Komisija siūlo pratęsti ukrainiečių apsaugos statusą ES
Europos Komisija siūlo dar metams pratęsti ukrainiečių apsaugos statusą, kuris buvo suteiktas dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Šis sprendimas leistų ukrainiečiams, pabėgusiems nuo karo, toliau naudotis laikinosios apsaugos teikiamomis teisėmis ir paslaugomis Europos Sąjungoje. Tai apima teisę gyventi, dirbti, gauti socialinę paramą ir sveikatos priežiūrą.
Europos Komisija pabrėžia, kad situacija Ukrainoje vis dar yra nestabili ir pavojinga, todėl būtina užtikrinti, kad ukrainiečiai, kurie rado prieglobstį ES šalyse, galėtų toliau gyventi saugiai ir oriai. Šis pasiūlymas dar turi būti patvirtintas ES Taryboje, tačiau tikimasi, kad jis sulauks palaikymo, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją ir humanitarinius poreikius.
Paramos priemonės ir statistika
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasario mėnesį, daugiau kaip 4 milijonai ukrainiečių rado prieglobstį Europos Sąjungos šalyse. Didžiausias ukrainiečių skaičius apsistojo Lenkijoje, Vokietijoje ir Čekijoje. Pagal naujausius duomenis, Lenkijoje gyvena apie 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, Vokietijoje – apie 1 mln., o Čekijoje – per 300 tūkst.
Laikinosios apsaugos direktyva, kuri buvo aktyvuota pirmą kartą ES istorijoje 2022 m. kovo 4 d., suteikia ukrainiečiams teisę gauti leidimą gyventi, dirbti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, lankyti mokyklas ir gauti būstą ES teritorijoje. Ši direktyva jau buvo pratęsta 2023 metais ir dabar siūloma ją pratęsti iki 2025 m. kovo mėnesio.
Be to, Europos Komisija ragina ES valstybes nares toliau teikti paramą ir integracijos galimybes ukrainiečiams, siekiant užtikrinti jų sėkmingą įsitraukimą į visuomenę. Tai apima kalbos mokymą, darbo rinkos integraciją ir švietimo galimybes vaikams.
Ekonominis poveikis ir integracijos iššūkiai
Nors pabėgėlių priėmimas sukelia tam tikrų ekonominių iššūkių ES valstybėms, tyrimai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje ukrainiečių integracija į darbo rinką teikia naudą priimančioms šalims. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) duomenimis, apie 46% suaugusių ukrainiečių pabėgėlių jau dirba ES šalyse, o šis skaičius nuolat auga.
Tačiau integracijos procesas nėra sklandus. Daugelis aukštos kvalifikacijos ukrainiečių specialistų susiduria su kalbos barjerais ir kvalifikacijos pripažinimo problemomis. Pavyzdžiui, Vokietijoje tik 18% ukrainiečių pabėgėlių dirba pagal savo kvalifikaciją, o likusieji priversti imtis žemesnės kvalifikacijos darbų.
Lietuvoje, remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, įdarbinta apie 21 tūkst. ukrainiečių, daugiausia paslaugų, gamybos ir transporto sektoriuose. Integracijos programoms Lietuvoje skirta per 45 mln. eurų ES lėšų.
Šis sprendimas yra dalis platesnių ES pastangų remti Ukrainą ir jos žmones, kurie kenčia nuo karo padarinių. Europos Sąjunga ir toliau teikia finansinę, humanitarinę ir politinę paramą Ukrainai, siekdama padėti šaliai atsigauti ir užtikrinti jos suverenitetą bei teritorinį vientisumą.
Tarp solidarumo ir realybės: žvilgsnis į ateitį
Europos solidarumas su Ukraina išlieka stiprus, tačiau ilgėjant karui, kyla naujų klausimų dėl ilgalaikės ukrainiečių integracijos. Kai kurios šalys, kaip Lenkija ir Slovakija, jau pradėjo peržiūrėti savo paramos programas, mažindamos kai kurias socialines išmokas.
Ukrainiečių bendruomenės atstovai pabrėžia, kad dauguma pabėgėlių nori grįžti į savo šalį, kai tik tai bus saugu. Tačiau realybė tokia, kad net ir pasibaigus aktyviam karui, Ukrainos atstatymas užtruks dešimtmečius. Todėl ES turi ruoštis ilgalaikei ukrainiečių integracijai, kartu išlaikant jų ryšį su tėvyne.
Pratęstas apsaugos statusas – tai ne tik humanitarinė pagalba, bet ir investicija į bendrą Europos ateitį, kurioje ukrainiečiai gali tapti tiltu tarp ES ir atsikuriančios Ukrainos. Kol Ukrainos miestai ir kaimai ir toliau kenčia nuo raketų smūgių, o elektros tinklai lieka pažeidžiami, milijonams žmonių saugu prieglobstis Europoje išlieka vienintele viltimi oriam gyvenimui.