Lietuva pateikė Jungtinėms Tautoms dokumentus dėl išstojimo iš Otavos konvencijos, kuri draudžia naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti priešpėstines minas. Šis žingsnis buvo žengtas po ilgų diskusijų ir svarstymų šalies viduje, atsižvelgiant į saugumo situaciją regione ir galimus grėsmių pokyčius.
Lietuvos valdžios atstovai teigia, kad sprendimas išstoti iš konvencijos buvo priimtas siekiant užtikrinti šalies gynybinius pajėgumus ir prisitaikyti prie naujų saugumo iššūkių. Jie pabrėžia, kad šis žingsnis nereiškia, jog Lietuva ketina nedelsiant pradėti naudoti priešpėstines minas, tačiau nori turėti galimybę tai daryti, jei situacija to pareikalautų.
Šis sprendimas sulaukė įvairių reakcijų tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje bendruomenėje. Kai kurie ekspertai ir žmogaus teisių organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl galimų humanitarinių pasekmių, kurias gali sukelti priešpėstinių minų naudojimas. Tačiau Lietuvos valdžia tvirtina, kad jų prioritetas yra nacionalinis saugumas ir kad jie laikysis visų tarptautinių teisės normų.
Lietuva tapo Otavos konvencijos nare 1999 metais ir nuo to laiko aktyviai dalyvavo tarptautinėse pastangose mažinti priešpėstinių minų naudojimą. Tačiau pastaraisiais metais, atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius ir augančią įtampą regione, šalis nusprendė peržiūrėti savo įsipareigojimus.
Šis sprendimas dar turi būti patvirtintas Lietuvos Seime, o galutinis išstojimas iš konvencijos įsigalios po tam tikro laikotarpio, kaip numatyta tarptautinėse sutartyse. Lietuvos valdžia pabrėžia, kad jie ir toliau sieks dialogo su tarptautiniais partneriais ir stengsis užtikrinti, kad jų veiksmai būtų suprantami ir palaikomi.