Kariuomenė atkreipė dėmesį į Adrijaus Almino pasisakymus
Lietuvos kariuomenė atkreipė dėmesį į Adrijaus Almino pasisakymus, kurie sukėlė diskusijas viešojoje erdvėje. Alminas, žinomas dėl savo aktyvumo socialiniuose tinkluose, išsakė nuomonę, kuri buvo interpretuota kaip kritika kariuomenei. Šie komentarai neliko nepastebėti ir kariuomenės atstovų, kurie pabrėžė, kad tokie pasisakymai gali turėti įtakos visuomenės požiūriui į gynybos institucijas.
Kariuomenės pozicija
Kariuomenės atstovai teigia, kad viešos diskusijos apie gynybos klausimus yra svarbios, tačiau jos turėtų būti pagrįstos faktais ir objektyvumu. Jie pabrėžia, kad kritika yra priimtina, tačiau ji turėtų būti konstruktyvi ir nekenkti visuomenės pasitikėjimui kariuomene. Kariškiai taip pat pažymi, kad viešosios nuomonės formavimas yra jautrus procesas, ypač kai kalbama apie nacionalinį saugumą.
Krašto apsaugos ministerijos atstovas spaudai Laimis Bratikas praėjusį penktadienį išplatintame pranešime pažymėjo, kad „Kariuomenė visada atvira konstruktyviai kritikai, tačiau nepagrįsti kaltinimai, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje, gali tapti informacinių atakų prieš Lietuvą įrankiu”.
Pastaraisiais metais Lietuvos kariuomenė ypač sustiprino savo komunikaciją su visuomene, organizuodama atviras dienas, viešus renginius ir aktyviai dalyvaudama socialinėse medijose. 2023 metais atlikta „Vilmorus” apklausa parodė, kad kariuomene pasitiki net 64% Lietuvos gyventojų – tai vienas aukščiausių rodiklių tarp valstybinių institucijų.
Almino argumentai
Alminas savo ruožtu teigia, kad jo pasisakymai buvo neteisingai interpretuoti ir kad jis siekė atkreipti dėmesį į tam tikras problemas, kurios, jo nuomone, egzistuoja kariuomenėje. Jis pabrėžia, kad jo tikslas buvo skatinti diskusiją ir ieškoti sprendimų, o ne kritikuoti kariuomenę be pagrindo.
„Mano kritika buvo nukreipta ne į pačią kariuomenę kaip instituciją, o į konkrečius sprendimus dėl ginkluotės įsigijimo ir karinių pratybų organizavimo”, – savo feisbuko paskyroje rašė Alminas, kuris anksčiau yra dirbęs gynybos srities analitiku privačiame sektoriuje.
Almino teigimu, jo įžvalgos remiasi viešai prieinama informacija apie karinius pirkimus ir tarptautinių ekspertų vertinimais. Jis taip pat priminė, kad 2022 metais Valstybės kontrolė pateikė pastabų dėl kai kurių kariuomenės vykdomų projektų skaidrumo.
Žodžio laisvė ir atsakomybė
Ši situacija atskleidžia, kaip svarbu yra atsakingai naudotis žodžio laisve, ypač kai kalbama apie jautrias temas, tokias kaip nacionalinis saugumas. Viešosios diskusijos gali būti naudingos, jei jos skatina konstruktyvų dialogą ir padeda rasti sprendimus, tačiau jos taip pat gali sukelti nesusipratimų, jei nėra tinkamai valdomos.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius atkreipia dėmesį, kad „hibridinio karo sąlygomis informacinė erdvė tampa kovos lauku, todėl viešos diskusijos apie gynybos klausimus reikalauja ypatingo atidumo”. Pasak jo, socialinių tinklų era suteikia galimybę kiekvienam piliečiui tapti nuomonės formuotoju, tačiau kartu didina riziką, kad neapgalvoti pasisakymai bus išnaudoti priešiškų valstybių propagandos tikslams.
Tarp kritikos ir pilietinės pareigos
Almino ir kariuomenės atstovų diskusija iliustruoja platesnę dilemą – kaip išlaikyti balansą tarp sveikos kritikos ir nacionalinio saugumo interesų. Demokratinėje visuomenėje kritinis mąstymas ir institucijų veiklos vertinimas yra būtini, tačiau ypatingomis geopolitinėmis aplinkybėmis tai tampa sudėtingu balanso ieškojimu.
Galiausiai, šis atvejis primena mums visą spektrą klausimų, kuriuos turime spręsti šiuolaikiniame pasaulyje: kaip užtikrinti žodžio laisvę nepakenkiant nacionaliniam saugumui? Kaip skatinti atvirą dialogą apie gynybos klausimus išlaikant visuomenės pasitikėjimą institucijomis? Ir svarbiausia – kaip kiekvienam iš mūsų prisiimti atsakomybę už savo žodžius informaciniame amžiuje, kuriame kiekvienas pasisakymas gali turėti netikėtų pasekmių.