Bartoševičiaus advokatas ginčija siūlomą 10 metų bausmę
Advokatas, atstovaujantis Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, teisme pasakė trijų valandų trukmės gynybinę kalbą, kurioje pabrėžė, kad siūloma 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga. Jis teigė, kad tokia bausmė neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų, kurie yra esminiai teisinės valstybės pagrindai.
Advokatas akcentavo, kad Bartoševičius visada bendradarbiavo su teisėsauga ir nebandė išvengti atsakomybės. Be to, jis pabrėžė, kad kaltinimai yra grindžiami vien liudytojų parodymais, kurie, pasak jo, nėra pakankamai patikimi.
Advokatas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Bartoševičius neturi ankstesnių teistumų ir yra teigiamai vertinamas visuomenėje. Jis ragino teismą atsižvelgti į šias aplinkybes ir skirti švelnesnę bausmę.
Bylos detalės ir kontekstas
Kristijonas Bartoševičius, 46 metų Seimo narys nuo 2020 metų, kaltinamas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu statybų sektoriuje. Prokurorai teigia, kad parlamentaras pasinaudojo savo įtaka siekdamas pagreitinti statybų leidimų išdavimą ir paveikti viešųjų pirkimų rezultatus. Tyrime figūruoja 5 epizodai, kuriuose, anot prokurorų, Bartoševičius priėmė kyšius, kurių bendra suma siekia beveik 215 tūkst. eurų.
Gynybos pusė argumentuoja, kad prokuratūros surinkti įrodymai yra nepakankami ir remiasi tik kelių asmenų, kurie patys siekia išvengti atsakomybės, parodymais. Anot advokato, „kaltinimų pagrindą sudaro tik suinteresuotų asmenų liudijimai, kurie prieštarauja vieni kitiems ir nėra paremti objektyviais įrodymais„.
Teismo posėdžio metu buvo pateikti ir Bartoševičiaus parlamentinės veiklos rezultatai – per kadenciją jis pateikė 27 įstatymų projektus, aktyviai dalyvavo 4 komitetų darbe ir buvo vertinamas kaip vienas darbščiausių parlamentarų.
Teisinė perspektyva
Lietuvos baudžiamajame kodekse už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu numatytos bausmės svyruoja nuo baudos iki 8 metų laisvės atėmimo. Prokurorų siūloma 10 metų bausmė taikoma dėl kelių nusikaltimų sutapties ir yra artima maksimaliai galimai bausmei.
Teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Lietuvos teismai rodo tendenciją skirti griežtesnes bausmes korupcinio pobūdžio bylose. 2022 metais vidutinė laisvės atėmimo bausmė už panašaus pobūdžio nusikaltimus siekė 5,7 metų.
Tuo tarpu gynybos pusė remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kuri pabrėžia bausmių proporcingumo principą ir nurodo, kad bausmė turi atitikti ne tik nusikaltimo sunkumą, bet ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę bei jo elgesį po nusikaltimo padarymo.
Politiniai atgarsiai ir visuomenės reakcija
Bartoševičiaus byla sukėlė platų atgarsį politiniuose sluoksniuose. Jo partijos atstovai laikosi santūrios pozicijos, tačiau neoficialiai kalba apie „politiškai motyvuotą persekiojimą„. Opozicijos atstovai tuo tarpu reikalauja Bartoševičiaus mandato atėmimo, nepaisant to, kad galutinis teismo sprendimas dar nepriimtas.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad 68% Lietuvos gyventojų mano, jog politikams turėtų būti taikomos griežtesnės bausmės nei eiliniams piliečiams, o 54% apklaustųjų pritaria prokuroro siūlomai bausmei.
Kas toliau: teisingumas ar pavyzdys?
Bartoševičiaus byla tampa savotišku litmuso popierėliu Lietuvos teisingumo sistemai. Ji iškelia fundamentalų klausimą – ar bausmė turi būti orientuota į atpildą, ar į proporcingumą ir asmens resocializaciją? Ši byla neišvengiamai taps precedentu būsimoms korupcijos byloms, ypač toms, kuriose figūruoja politikai.
Teismo sprendimas šioje byloje bus priimtas artimiausiu metu, o teisėjų kolegija dabar svarsto visus pateiktus argumentus. Kokį signalą nusiųs šis sprendimas visuomenei ir politiniam elitui, paaiškės jau netrukus. Tačiau viena aišku – ši byla jau tapo ryškiu demokratinės valstybės brandos išbandymu, kuriame sveriami ne tik įstatymo raidė, bet ir jo dvasia.