Pastarąsias savaites internetas tiesiog sproginėja nuo įvairiausių gandų apie legendinę rusų estrados žvaigždę Alą Pugačiovą. Socialiniuose tinkluose kaip grybai po lietaus dygsta įrašai, kuriuose teigiama, kad atlikėja mirė, o kai kuriuose šaltiniuose net nurodomi tariami laidotuvių datos. Bet kas iš tikrųjų vyksta? Kodėl staiga atsirado tiek daug dezinformacijos apie vieną žinomiausių Rusijos dainininkių?
Kaip prasidėjo gandų lavina
Viskas prasidėjo maždaug prieš mėnesį, kai keliuose mažai žinomuose naujienų portaluose pasirodė straipsniai su provokuojančiais antraštėmis. Vėliau šią informaciją perėmė ir socialinių tinklų vartotojai, kurie pradėjo dalintis „naujiena” be jokio kritinio mąstymo. Ypač aktyviai gandai plito Telegram kanaluose ir Facebook grupėse, kur vyresnio amžiaus žmonės dažnai nepatikrina informacijos šaltinių.
Įdomu tai, kad panašūs gandai apie Pugačiovos mirtį nėra naujiena. Kas keletą metų internete pasirodo panašių istorijų, tačiau šįkart situacija įgavo ypač didelį mastą. Kai kurie ekspertai mano, kad tai gali būti susijęs su dabartine geopolitine situacija ir Pugačiovos pozicija dėl karo Ukrainoje – žinoma, kad dainininkė išvyko iš Rusijos ir gyvena Izraelyje.
Ką sako oficialūs šaltiniai
Visų pirma reikia pasakyti, kad jokių oficialių pranešimų apie Alos Pugačiovos mirtį nėra. Nei jos atstovai, nei šeimos nariai, nei patikimi žiniasklaidos šaltiniai nepatvirtino šių gandų. Priešingai – yra nemažai įrodymų, kad atlikėja yra gyva ir sveikata.
Pati Pugačiova, tiesa, retai pasirodo viešumoje ir vengia aktyvios veiklos socialiniuose tinkluose, kas ir sudaro palankias sąlygas tokiems gandams plisti. Jos paskutiniai viešieji pasirodymai buvo gana reti, o tai verčia kai kuriuos žmones daryti nepagrįstas išvadas. Tačiau artimieji kartais dalinasi nuotraukomis, kuriose matyti, kad dainininkė tiesiog gyvena ramų gyvenimą su šeima Izraelyje.
Kodėl žmonės tiki netikromis naujienomis
Psichologai pastebi įdomų reiškinį – žmonės linkę tikėti sensacingomis naujienmis, ypač jei jos susijusios su žinomais žmonėmis. Tai vadinamasis patvirtinimo šališkumas – mes ieškome informacijos, kuri patvirtintų mūsų įsitikinimus ar lūkesčius, net jei ta informacija yra klaidinga.
Be to, vyresnio amžiaus žmonės, kurie sudaro nemažą Pugačiovos gerbėjų dalį, dažnai neturi pakankamai skaitmeninės raštingumo įgūdžių, kad atskirtų tikras naujienas nuo melagingų. Jie mato antraštę, galbūt net nuotrauką su juodu rėmeliu, ir iš karto priima tai kaip tiesą. Emocinis ryšys su atlikėja taip pat vaidina svarbų vaidmenį – kai žmogus ilgus metus klausėsi tam tikro atlikėjo, bet kokia naujiena apie jį sukelia stiprią emocinę reakciją.
Dezinformacijos mechanizmai internete
Šiuolaikiniame internete melagingos naujienos plinta neįtikėtinu greičiu. Yra net specialūs algoritmai ir botai, kurie padeda tokiai informacijai pasiekti kuo daugiau žmonių. Kai kurie portalai tyčia kuria provokuojančias antraštes, nes tai generuoja peržiūras ir, atitinkamai, pajamas iš reklamų.
Pugačiovos atveju situaciją komplikuoja ir politinis kontekstas. Rusijos propagandinė mašina neretai naudoja įvairius metodus, kad diskredituotų ar nutildytų tuos, kurie nesutinka su oficialia linija. Nors tiesioginio ryšio tarp šių gandų ir valdžios nėra įrodyta, ekspertai nepaneigia tokios galimybės.
Taip pat verta paminėti, kad kai kurie žmonės tiesiog mėgsta kurti sensacijas. Jie gauna savotišką pasitenkinimą būdami pirmieji, kurie „praneša” apie kažką šokiruojančio, net jei tai visiškai išgalvota. Socialiniuose tinkluose tai suteikia jiems dėmesio ir „patinka” mygtukų, o tai šiuolaikinėje visuomenėje tapo savotiška valiuta.
Kaip atpažinti melagingas naujienas
Yra keletas paprastų būdų, kaip galite apsisaugoti nuo dezinformacijos. Pirma, visada patikrinkite šaltinį. Jei naujiena pasirodo tik viename mažai žinomame portale, o didieji žiniasklaidos kanalai apie tai netyli – greičiausiai tai melas. Didžiosios naujienų agentūros tokios svarbios informacijos tikrai nepraleistų.
Antra, ieškokite oficialių patvirtinimų. Jei kalbama apie žinomą asmenį, jo atstovai ar artimieji tikrai pasisakytų viešai. Trečia, atkreipkite dėmesį į straipsnio datą – kartais seni straipsniai būna perkeldinami ir pateikiami kaip nauji. Ketvirta, pasižiūrėkite, ar yra konkrečių faktų, vardų, vietų. Melagingos naujienos dažnai būna miglotai suformuluotos, be konkrečių detalių.
Dar vienas patarimas – neskubėkite dalintis informacija, kuri jus šokiravo. Geriau skirkite kelias minutes patikrinimui, nei vėliau gailėsitės platinę melą. Galite naudoti ir specialius faktų tikrinimo portalus, kurie analizuoja populiarias naujienas ir atskiria tiesą nuo melo.
Kas nutinka tikrajame Pugačiovos gyvenime
Realybė yra kur kas prozaiškesnė nei gandai. Alla Pugačiova šiuo metu gyvena Izraelyje su savo vyru Maksimo Galkin ir dvyniais vaikais. Ji pasirinko gana uždarą gyvenimo būdą, vengia viešumos ir retai bendrauja su žiniasklaida. Tai visiškai suprantamas sprendimas, atsižvelgiant į jos amžių (jai jau per 70) ir sudėtingą politinę situaciją.
Yra žinoma, kad dainininkė palaiko ryšius su artimaisiais, kartais bendrauja su draugais ir kolegomis. Jos dukra Kristina Orbakaite, kuri taip pat yra žinoma atlikėja, kartais dalinasi šeimos nuotraukomis, iš kurių matyti, kad Pugačiova jaučiasi gerai. Tiesa, šeima vengia per daug dėmesio, kas ir suprantama tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis.
Ką daryti, jei pamatėte tokią „naujieną”
Jei socialiniuose tinkluose ar kitur pamatėte informaciją apie Pugačiovos ar bet kurio kito žinomo žmogaus mirtį, pirmiausia – nespauskite „dalintis” mygtuko. Vietoj to, atlikite greitą paiešką Google ar kitoje paieškos sistemoje. Jei informacija būtų tiesa, rasite ją daugelyje patikimų šaltinių.
Jei matote, kad jūsų draugai ar šeimos nariai dalinasi tokia informacija, mandagiai jiems paaiškinkite, kad tai gandai. Galite atsiųsti nuorodų į patikimus šaltinius, kurie panegia šią informaciją. Taip padėsite sustabdyti dezinformacijos plitimą.
Svarbu ir pranešti apie tokį turinį socialinių tinklų administratoriams. Daugelis platformų turi mechanizmus kovai su melagingomis naujienomis, tačiau jiems reikia vartotojų pagalbos identifikuojant problemišką turinį. Kiekvienas pranešimas padeda sistemai geriau atpažinti ir blokuoti panašų turinį ateityje.
Kai gandai tampa realybe interneto amžiuje
Pugačiovos atvejis puikiai iliustruoja, kaip lengvai šiuolaikiniame pasaulyje gali plisti dezinformacija. Nors pati dainininkė yra gyva ir sveikata, tūkstančiai žmonių jau patikėjo priešinga informacija. Kai kurie net „dalyvavo” tariamose laidotuvėse savo mintyse, galbūt net parašė užuojautos žinutes.
Tai primena, kad skaitmeninėje eroje visi turime būti atsakingesni už tai, ką skaitome ir kuo dalijamės. Kiekvienas iš mūsų gali tapti dezinformacijos grandimi arba, priešingai, jos stabdytoju. Kritinis mąstymas, šaltinių tikrinimas ir sveiko proto naudojimas – tai paprasti, bet efektyvūs įrankiai kovoje su melaginomis naujienmis.
Alla Pugačiova lieka gyva legenda, kuri nusipelnė ramybės savo gyvenimo rudens metais. Vietoj to, kad tikėtume gandais ir juos platintume, geriau prisiminkime jos nuostabų kūrybinį palikimą ir pagerbkime ją kaip išskirtinę atlikėją, kuri džiugino milijonus žmonių daugelį dešimtmečių. O gandus palikime ten, kur jie ir priklauso – šiukšlių dėžėje.