Alytaus bendruomenę sukrėtė netikėtas vaikų prievartautojo paleidimas
Alytaus gyventojai yra šokiruoti, sužinoję, kad vaikų prievartautojas buvo paleistas į laisvę, o apie tai nebuvo informuota net jo mama. Šis įvykis sukėlė didelį pasipiktinimą ir nerimą vietos bendruomenėje. Žmonės jaučiasi nesaugūs ir piktinasi, kad tokia svarbi informacija nebuvo tinkamai paskleista.
Kaip paaiškėjo, 42 metų Alytaus gyventojas, anksčiau teistas už seksualinę prievartą prieš nepilnamečius, buvo paleistas į laisvę praėjusį trečiadienį po to, kai atliko 7 metų bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Vietos gyventojai sužinojo apie jo paleidimą tik tada, kai jis buvo pastebėtas vaikštinėjantis netoli vietinės mokyklos.
„Aš net nežinojau, kad jis jau laisvėje”, – vietos žiniasklaidai teigė nusikaltėlio motina, gyvenanti Alytaus pakraštyje. „Niekas manęs neinformavo, nors jis dabar gyvena vos už kelių gatvių nuo manęs.”
Bendruomenės reakcija ir teisėsaugos atsakas
Daugelis tėvų dabar nerimauja dėl savo vaikų saugumo ir reikalauja aiškumo bei atsakomybės iš teisėsaugos institucijų. Per savaitgalį Alytaus miesto centre įvyko spontaniškas gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 200 žmonių.
Alytaus policijos komisariato atstovas Tomas Navickas patvirtino, kad paleistas asmuo yra įtrauktas į stebimų asmenų sąrašą, tačiau pripažino, kad informacijos sklaidos procese buvo trūkumų:
„Pagal galiojančius įstatymus, mes neturime pareigos informuoti bendruomenės apie paleistus asmenis, tačiau suprantame gyventojų susirūpinimą. Šiuo metu intensyviai dirbame, kad užtikrintume visų Alytaus gyventojų saugumą.”
Lietuvos probacijos tarnybos Alytaus skyriaus vadovė Ramunė Petrauskienė paaiškino, kad paleisti asmenys privalo reguliariai registruotis tarnyboje, tačiau informacijos dalijimasis su bendruomene nėra reglamentuotas.
Teisinės spragos ir užsienio praktika
Šis atvejis atskleidžia spragas informacijos sklaidoje ir kelia klausimų dėl nusikaltėlių priežiūros po jų paleidimo. Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose užsienio šalyse, nėra aiškios sistemos, kaip informuoti bendruomenę apie potencialiai pavojingų asmenų paleidimą.
Pavyzdžiui, JAV veikia vadinamasis „Megan’s Law”, reikalaujantis viešai skelbti informaciją apie registruotus seksualinius nusikaltėlius. Jungtinėje Karalystėje veikia „Sarah’s Law”, leidžiantis tėvams patikrinti, ar jų vaikų aplinkoje nėra teistų seksualinių nusikaltėlių.
Teisininkas Vytautas Mizaras teigia, kad Lietuvoje būtina tobulinti teisinę bazę:
„Turime rasti balansą tarp nuteistųjų teisės į privatumą ir visuomenės teisės žinoti apie potencialias grėsmes. Tai sudėtingas, bet būtinas pokalbis, kurį turime pradėti.”
Kai bendruomenė pati imasi iniciatyvos
Bendruomenė tikisi, kad bus imtasi veiksmų, siekiant užtikrinti didesnį saugumą ir skaidrumą ateityje. Alytaus mokyklų tėvų komitetas jau pradėjo organizuoti savanorių grupes, kurios lydės vaikus į mokyklą ir iš jos.
Miesto meras Nerijus Cesiulis pažadėjo kitame savivaldybės tarybos posėdyje iškelti klausimą dėl papildomų saugumo kamerų įrengimo prie mokyklų ir vaikų žaidimų aikštelių.
Šis incidentas Alytuje – tai ne tik vieno miesto problema. Jis atskleidžia sistemines spragas, kurios gali egzistuoti visoje Lietuvoje. Visuomenės saugumas negali būti užtikrintas vien tik bausmių skyrimu – lygiai taip pat svarbi yra ir buvusių nusikaltėlių reintegracija bei priežiūra, taip pat skaidri komunikacija su bendruomene. Tik bendromis pastangomis galime sukurti saugesnę aplinką mūsų vaikams ir visai visuomenei.