Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai nukentėjusios nuo seksualinio smurto moterys susiduria su abejingumu ir kaltinimais iš teisėsaugos institucijų. Viena mergina, patyrusi seksualinį smurtą, pasidalijo savo skaudžia patirtimi, kai kreipėsi į policiją. Ji teigė, kad tyrėja, vietoj to, kad padėtų ir palaikytų, tik pasijuokė ir pasakė, jog pati kalta dėl to, kas įvyko.
Šis atvejis atskleidžia gilias problemas teisėsaugos sistemoje, kurioje vis dar trūksta jautrumo ir supratimo apie seksualinio smurto aukų patirtis. Dažnai tokios aukos susiduria su stereotipais ir išankstinėmis nuostatomis, kurios ne tik trukdo teisingumui, bet ir dar labiau traumuoja nukentėjusiąsias.
Ekspertai pabrėžia, kad būtina keisti požiūrį į seksualinio smurto aukas ir užtikrinti, kad teisėsaugos darbuotojai būtų tinkamai apmokyti, kaip elgtis tokiose situacijose. Taip pat svarbu, kad būtų užtikrintas aukų saugumas ir konfidencialumas, kad jos jaustųsi drąsiai pranešdamos apie patirtą smurtą.
Šis atvejis taip pat skatina diskusijas apie būtinybę keisti visuomenės požiūrį į seksualinį smurtą ir aukų kaltinimą. Tik per švietimą ir sąmoningumo didinimą galima pasiekti, kad tokie atvejai būtų vertinami rimtai, o aukos gautų reikiamą pagalbą ir paramą.