Laiko sukiojimo pabaiga Europoje: kada atsisveikinsime su šimtmečio tradicija?
Europos Sąjungos šalys jau keletą metų diskutuoja apie galimybę atsisakyti laiko sukiojimo, tačiau iki šiol sprendimas nebuvo priimtas. Laiko sukiojimas, kuris vyksta du kartus per metus – pavasarį ir rudenį, dažnai kritikuojamas dėl neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir kasdieniam gyvenimui.
Pagrindinis argumentas už laiko sukiojimo atsisakymą yra tas, kad jis nebeatitinka šiuolaikinio gyvenimo būdo ir ekonominių sąlygų. Daugelis žmonių teigia, kad laiko keitimas sukelia miego sutrikimus, padidina streso lygį ir gali turėti neigiamą poveikį produktyvumui. Be to, energijos taupymo argumentas, kuris buvo vienas iš pagrindinių laiko sukiojimo įvedimo priežasčių, šiandien yra mažiau aktualus dėl pasikeitusių energijos vartojimo įpročių ir technologijų pažangos.
Istorinė perspektyva
Laiko sukiojimo praktika Europoje turi gilias šaknis – pirmą kartą ji buvo įvesta Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijoje 1916 metais, siekiant taupyti anglį energijos gamybai. Vėliau šią praktiką perėmė ir kitos Europos šalys. Dabartinė sistema, kai laikrodžiai sukiojami paskutinį kovo ir spalio sekmadienį, buvo standartizuota ES 1996 metais.
Įdomu tai, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, po nepriklausomybės atkūrimo taip pat perėmė šią praktiką, nors sovietmečiu laiko sukiojimas buvo atšauktas 1930-1981 m. laikotarpiu.
Europos Komisijos iniciatyva
Europos Komisija 2018 metais pasiūlė atsisakyti laiko sukiojimo, remdamasi viešosios apklausos rezultatais, kurioje dauguma respondentų pasisakė už šią idėją. Tačiau, nors Europos Parlamentas pritarė šiam pasiūlymui, galutinis sprendimas priklauso nuo valstybių narių, kurios iki šiol nesugebėjo pasiekti bendro sutarimo.
Verta paminėti, kad minėtoje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono europiečių, iš kurių net 84% pasisakė už laiko sukiojimo atsisakymą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad dauguma respondentų buvo iš Vokietijos (apie 70%), todėl kyla klausimų dėl apklausos reprezentatyvumo.
Moksliniai tyrimai ir sveikatos aspektai
Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina, kad laiko sukiojimas turi realių neigiamų pasekmių. Amerikos Širdies asociacijos duomenimis, per pirmąsias tris dienas po laiko pakeitimo miokardo infarktų skaičius padidėja apie 24%. Taip pat pastebimas padidėjęs eismo įvykių skaičius, darbo traumų ir net savižudybių atvejų.
Chronobiologijos specialistai pabrėžia, kad net vienos valandos pokytis sutrikdo žmogaus cirkadinį ritmą – vidinį biologinį laikrodį, kuris reguliuoja miego-būdravimo ciklą, hormonų išsiskyrimą ir kitus svarbius fiziologinius procesus. Kai kuriems žmonėms prireikia net kelių savaičių, kad visiškai prisitaikytų prie naujo laiko režimo.
Kliūtys ir iššūkiai
Viena iš pagrindinių kliūčių yra tai, kad šalys turi nuspręsti, kurį laiką – vasaros ar žiemos – pasirinkti kaip nuolatinį. Tai gali turėti įtakos ne tik vidaus reikalams, bet ir tarptautiniams santykiams, ypač su kaimyninėmis šalimis, kurios gali pasirinkti skirtingą laiką. Be to, kai kurios šalys mano, kad laiko sukiojimo atsisakymas turėtų būti koordinuotas visoje ES, kad būtų išvengta chaoso ir nesusipratimų.
Šiaurės šalys, tokios kaip Suomija ir Estija, linkusios rinktis nuolatinį žiemos laiką, nes jų geografinė padėtis lemia, kad vasaros metu ir taip būna labai šviesu. Tuo tarpu Pietų Europos šalys, pavyzdžiui, Ispanija ir Portugalija, labiau palaiko nuolatinį vasaros laiką, kuris leistų ilgiau mėgautis vakaro šviesa ir būtų naudingas turizmo sektoriui.
Ką daro kitos pasaulio šalys?
Verta pažymėti, kad ne visos pasaulio šalys sukioja laiką. Iš 195 pasaulio valstybių tik apie 70 praktikuoja laiko sukiojimą. Pavyzdžiui, Rusija 2014 metais visiškai atsisakė šios praktikos ir pasirinko nuolatinį žiemos laiką. Japonija, Indija, Kinija ir dauguma Afrikos šalių niekada nepraktikavo laiko sukiojimo.
JAV ir Kanada vis dar keičia laiką, tačiau kai kurios valstijos, pavyzdžiui, Arizona (išskyrus Navajo rezervatą) ir Havajų sala, jau seniai atsisakė šios praktikos. 2022 m. JAV Senatas vienbalsiai pritarė įstatymui dėl nuolatinio vasaros laiko įvedimo, tačiau Atstovų Rūmai dar nepriėmė galutinio sprendimo.
Laikrodžių sukiojimo saulėlydis?
Kol kas nėra aišku, kada ir ar apskritai Europos šalys atsisakys laiko sukiojimo. Tačiau diskusijos šiuo klausimu tęsiasi, ir tikėtina, kad artimiausiais metais bus priimti sprendimai, kurie lems šios praktikos ateitį.
COVID-19 pandemija ir kiti globalūs iššūkiai nustūmė šį klausimą į antrą planą, tačiau ekspertai sutinka, kad tai tik laiko klausimas, kada Europa atsisveikina su šimtmetį trukusia tradicija. Šiuo metu atrodo, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – laipsniška perėjimo strategija su pakankamai ilgu pasiruošimo laikotarpiu, kad transporto, energetikos ir kiti sektoriai galėtų prisitaikyti prie pokyčių.
Galbūt mūsų vaikai jau nebežinos, ką reiškia frazė „laiką sukti”, o šis reiškinys liks tik istorijos vadovėliuose – kaip dar vienas žmonijos bandymas suvaldyti laiką, kuris galiausiai užleido vietą moksliniam supratimui apie žmogaus biologiją ir jos svarbą mūsų gerovei.