Mokslo metų trukmė Lietuvoje: pokyčių poreikis ar tradicijų išsaugojimas?
Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie mokslo metų trukmę ir galimą jų trumpinimą. Ši tema kelia daug diskusijų tarp mokinių, tėvų ir pedagogų. Viena vertus, ilgesni mokslo metai gali suteikti daugiau laiko mokymuisi ir gilesniam dalykų supratimui. Kita vertus, ilgesnė mokymosi trukmė gali sukelti nuovargį ir sumažinti mokinių motyvaciją.
Trumpesnių mokslo metų privalumai
Kai kurie argumentuoja, kad trumpesni mokslo metai leistų mokiniams daugiau laiko skirti poilsiui ir savarankiškam mokymuisi, kas galėtų pagerinti jų bendrą savijautą ir mokymosi rezultatus. Be to, trumpesni mokslo metai galėtų būti pritaikyti prie šiuolaikinių mokymosi metodų, kurie dažnai reikalauja daugiau savarankiškumo ir kūrybiškumo.
Įdomu tai, kad Suomijoje, kurios švietimo sistema laikoma viena geriausių pasaulyje, mokslo metai trunka apie 190 dienų – mažiau nei Lietuvoje, kur jie tęsiasi apie 195 dienas. Suomių mokiniai taip pat turi trumpesnes mokymosi dienas – vidutiniškai 5-6 valandas, lyginant su 6-7 valandomis Lietuvoje. Nepaisant to, Suomijos mokiniai pasiekia puikių rezultatų tarptautiniuose tyrimuose.
Ilgesnių mokslo metų šalininkai
Tačiau yra ir priešingų nuomonių. Kai kurie pedagogai teigia, kad trumpesni mokslo metai gali sumažinti galimybes išsamiai išnagrinėti mokomąją medžiagą, o tai gali neigiamai paveikti mokinių žinias ir pasirengimą ateičiai. Be to, ilgesni mokslo metai gali padėti išvengti per didelio krūvio tam tikrais laikotarpiais, paskirstant mokymosi medžiagą tolygiau per visus metus.
Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus buvo atlikti keli mokslo metų trukmės pakeitimai. 2017 metais mokslo metai pradinukams buvo pailginti 5 dienomis, o 5-10 klasių mokiniams – 10 dienų. Šie pakeitimai buvo įgyvendinti siekiant sumažinti mokymosi krūvį per dieną ir suteikti daugiau laiko gilesniam žinių įsisavinimui.
Tarptautinė praktika
Pasaulinė praktika rodo įvairius modelius. Pietų Korėjoje mokslo metai trunka net 220 dienų, o Japonijoje – apie 240 dienų. Tačiau šiose šalyse vis dažniau keliamas klausimas dėl mokinių psichologinės gerovės ir pernelyg didelio mokymosi krūvio.
Estijoje, mūsų kaimyninėje šalyje, mokslo metai trunka 175 dienas, kas yra trumpiau nei Lietuvoje. Estijos švietimo sistema taip pat laikoma viena sėkmingiausių Europoje, o jų mokiniai pasiekia aukštus rezultatus PISA tyrimuose.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad mokslo metų trukmė yra tik vienas iš daugelio veiksnių, lemiančių mokymosi kokybę. Todėl diskusijos apie mokslo metų trumpinimą turėtų būti grindžiamos išsamiais tyrimais ir analize, siekiant rasti optimalų sprendimą, kuris atitiktų tiek mokinių, tiek pedagogų poreikius.
Laikas permainoms ar išmintingam balansui?
Lietuvos švietimo sistemai reikia ne tik kiekybinių, bet ir kokybinių pokyčių. Mokslo metų trukmės klausimas neturėtų būti sprendžiamas izoliuotai – jis turėtų būti svarstomas kartu su ugdymo turinio atnaujinimu, mokymo metodų modernizavimu ir mokytojų kvalifikacijos kėlimu.
Galbūt vietoj paprasčiausio dienų skaičiaus mažinimo ar didinimo, vertėtų galvoti apie lankstesnį mokslo metų modelį, kuriame būtų daugiau vietos projektinei veiklai, praktiniam mokymuisi ir individualiam tobulėjimui. Juk svarbiausia ne tai, kiek laiko praleidžiame mokykloje, bet kaip efektyviai tą laiką išnaudojame.
Kaip sakė žymus švietimo ekspertas Ken Robinson: „Švietimo tikslas nėra pripildyti kibirą, bet uždegti ugnį.” Gal ir mums laikas permąstyti, kaip geriau uždegti tą mokymosi ugnį Lietuvos vaikų širdyse – per ilgesnius ar trumpesnius, bet prasmingus ir įkvepiančius mokslo metus.