Pabradės krizė: Širinskienė kelia klausimus dėl gyventojų saugumo ir Signal grupės veiklos
Seimo narė Agnė Širinskienė išreiškė susirūpinimą dėl situacijos Pabradėje, kurioje, pasak jos, susiduriama su rimtais iššūkiais. Ji pabrėžė, kad Pabradės gyventojai susiduria su nepakankamu dėmesiu iš valdžios institucijų, o tai kelia nerimą dėl jų saugumo ir gerovės. Širinskienė taip pat atkreipė dėmesį į Signal grupės veiklą, kuri, jos nuomone, kelia klausimų dėl skaidrumo ir atsakomybės.
Be to, Seimo narė išreiškė nepasitenkinimą dėl tam tikrų sprendimų Seime, kuriuos ji laiko netikėtais ir nepriimtinais. Ji pabrėžė, kad tokie sprendimai gali turėti neigiamų pasekmių tiek vietos bendruomenei, tiek visai šaliai. Širinskienė ragina valdžios institucijas atkreipti dėmesį į šias problemas ir imtis veiksmų, siekiant užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę.
Migrantų krizės poveikis Pabradės bendruomenei
Pabradės miestelis, kuriame gyvena apie 5000 gyventojų, pastaruoju metu susiduria su didžiuliu spaudimu dėl Užsieniečių registracijos centro (URC) veiklos. Centre šiuo metu apgyvendinta beveik 1000 migrantų, kas sudaro apie penktadalį viso miestelio populiacijos. Širinskienė atkreipė dėmesį, kad vietiniai gyventojai skundžiasi dėl padidėjusio nesaugumo jausmo ir nepakankamų saugumo užtikrinimo priemonių.
„Pabradės gyventojai jaučiasi palikti likimo valiai. Jie kasdien susiduria su situacijomis, kurios kelia nerimą dėl jų pačių ir jų vaikų saugumo, tačiau valdžios institucijos, regis, neskuba spręsti šių problemų”, – teigė Širinskienė per neseniai vykusią spaudos konferenciją.
Signal grupės veikla ir skaidrumo problemos
Ypatingą susirūpinimą Seimo narė išreiškė dėl vadinamosios Signal grupės, kurioje, kaip teigiama, vyksta neformalūs politiniai susitarimai. Pagal viešai prieinamus duomenis, Signal yra šifruoto susirašinėjimo platforma, kurią naudoja daugelis politikų ir valstybės tarnautojų.
„Turime situaciją, kai svarbūs sprendimai galimai priimami uždarose Signal grupėse, o ne atvirose diskusijose Seime ar komitetuose. Tai kelia rimtų abejonių dėl sprendimų priėmimo skaidrumo ir demokratinių procesų laikymosi”, – pabrėžė Širinskienė.
Ji taip pat priminė, kad pagal Lietuvos įstatymus, visi svarbūs valstybiniai sprendimai turi būti priimami laikantis nustatytų procedūrų, o ne neformaliuose susitikimuose ar uždarose pokalbių grupėse.
Netikėti Seimo sprendimai ir jų pasekmės
Širinskienė atkreipė dėmesį į keletą pastaruoju metu Seime priimtų sprendimų, kurie, jos nuomone, buvo priimti skubotai ir nepakankamai įvertinus galimas pasekmes. Vienas tokių – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie buvo priimti 2023 m. pabaigoje.
„Šie pakeitimai buvo įtraukti į darbotvarkę paskutiniu momentu, be išsamių diskusijų komitetuose. Tokia praktika ne tik pažeidžia parlamentinės demokratijos principus, bet ir kelia riziką, kad priimti sprendimai nebus tinkamai įgyvendinti arba turės nenumatytų neigiamų pasekmių”, – teigė politikė.
Ji taip pat pažymėjo, kad tokia skubotų sprendimų praktika ypač pavojinga sprendžiant jautrius klausimus, susijusius su nacionaliniu saugumu ar piliečių teisėmis.
Raginimas imtis konkrečių veiksmų
Širinskienė pasiūlė keletą konkrečių žingsnių situacijai gerinti:
1. Sukurti specialią darbo grupę, kuri įvertintų saugumo situaciją Pabradėje ir pasiūlytų konkrečias priemones gyventojų saugumui užtikrinti
2. Peržiūrėti Seimo darbo reglamentą, siekiant užkirsti kelią skubotiems sprendimams be tinkamo svarstymo
3. Užtikrinti, kad visi svarbūs sprendimai būtų priimami laikantis skaidrumo principų ir nustatytų procedūrų
Tarp demokratijos ir efektyvumo: kur brėžiame ribą?
Širinskienės iškeltos problemos atspindi platesnį iššūkį, su kuriuo susiduria šiuolaikinės demokratijos – kaip suderinti efektyvų valdymą su skaidrumo ir įtraukties principais. Pabradės atvejis tapo savotišku lakmusu, atskleidžiančiu, kaip centralizuoti sprendimai gali neigiamai paveikti atskiras bendruomenes.
Demokratinėje visuomenėje svarbu ne tik formaliai laikytis procedūrų, bet ir užtikrinti, kad piliečių balsas būtų išgirstas. Kai sprendimai priimami uždarose grupėse ar skubotai, be tinkamų diskusijų, kyla pavojus, kad bus pažeistas visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis.
Pabradės situacija primena, kad valstybės valdymas nėra abstraktus procesas – jis tiesiogiai veikia konkrečių žmonių gyvenimus. Todėl politikų atsakomybė yra ne tik priimti sprendimus, bet ir įsiklausyti į tų, kuriuos tie sprendimai paveiks, nuomonę. Tik taip galima užtikrinti, kad demokratija veiktų ne tik popieriuje, bet ir kasdieniniame žmonių gyvenime.