Nekilnojamojo turto rinkos aktualijos Lietuvoje: tarp protestų ir politinių sprendimų
Lietuvoje pastaruoju metu vyksta daug diskusijų dėl nekilnojamojo turto (NT) rinkos, o tai skatina įvairias visuomenės reakcijas. Viena iš tokių reakcijų buvo neseniai įvykęs mitingas, kuriame dalyvavo nemažai žmonių, siekiančių atkreipti dėmesį į NT rinkos problemas. Mitingo dalyviai išreiškė nepasitenkinimą dėl augančių būsto kainų ir sunkumų įsigyjant nuosavą būstą, ypač jaunoms šeimoms.
Protestai dėl būsto prieinamumo
Vilniuje vykęs mitingas „Teisė gyventi, o ne išgyventi” sutraukė virš 1000 dalyvių, kurie reikalavo valstybės įsikišimo į NT rinką. Protestuotojai akcentavo, kad vidutinis vilnietis už vidutinę algą šiuo metu gali įsigyti vos 3-4 kvadratinius metrus būsto, o tai reiškia, kad net ir taupant 10 metų, neįmanoma sukaupti pradiniam įnašui. Remiantis „Ober-Haus” duomenimis, vien per 2022-2023 metus būsto kainos Vilniuje išaugo 15%, tuo tarpu atlyginimai tokiu tempu nedidėjo.
Mitingo organizatoriai pateikė konkrečius pasiūlymus, įskaitant NT mokesčio progresyvumo didinimą, nuomos kainų reguliavimą ir valstybinės būsto programos sukūrimą. Jie taip pat kritikavo bankų politiką, kuri, anot jų, diskriminuoja mažesnes pajamas gaunančius asmenis.
Popiežiaus vizitas ir socialinis teisingumas
Be to, Lietuvoje neseniai lankėsi popiežius, kurio vizitas sukėlė didelį susidomėjimą ir buvo plačiai aptarinėjamas žiniasklaidoje. Popiežiaus vizitas buvo svarbus įvykis tiek religiniu, tiek politiniu požiūriu, nes jis atkreipė dėmesį į socialines problemas ir skatino dialogą tarp skirtingų visuomenės grupių.
Popiežius Pranciškus savo kalboje Vilniuje paminėjo ir būsto prieinamumo problemą, pabrėždamas, kad „teisė į orų būstą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių”. Jis ragino politikus ir verslininkus ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų, kad būstas nebūtų vien tik pelninga investicija, bet pirmiausia – žmogaus teisė.
Katalikų bažnyčios vadovo žodžiai rado atgarsį tarp NT rinkos kritikų, kurie dažnai cituoja jo mintis apie socialinį teisingumą ir solidarumą. Vizito metu popiežius taip pat susitiko su jaunomis šeimomis, kurios dalijosi savo patirtimis apie sunkumus įsigyjant būstą.
Politiniai sprendimai ir įstatymų projektai
Tuo tarpu politinėje arenoje vyko balsavimas dėl vieno iš svarbių įstatymų projektų, susijusių su NT rinka. Šis balsavimas buvo svarbus, nes jo rezultatai gali turėti ilgalaikį poveikį NT rinkos reguliavimui ir būsto prieinamumui. Diskusijos dėl šio įstatymo projekto buvo intensyvios, o nuomonės dėl jo buvo labai skirtingos.
Seime svarstomas „Būsto prieinamumo didinimo įstatymo” projektas numato keletą svarbių pakeitimų:
- NT mokesčio tarifų didinimą antram ir paskesniems būstams
- Lengvatinių paskolų programos jaunoms šeimoms plėtrą
- Savivaldybių socialinio būsto fondo didinimą
- Trumpalaikės nuomos apribojimus turistiniuose regionuose
Įdomu tai, kad balsavimas parodė neįprastą politinių jėgų išsidėstymą – dalis valdančiosios koalicijos narių balsavo prieš, o kai kurie opozicijos atstovai palaikė projektą. Tai rodo, kad NT klausimas kerta įprastas politines takoskyras.
Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje NT mokesčio surenkama 3 kartus mažiau nei ES vidurkis (skaičiuojant BVP procentais), o tai leidžia investuotojams kaupti NT objektus mokant santykinai mažus mokesčius.
Rinkos realijos ir perspektyvos
Visi šie įvykiai rodo, kad NT rinka Lietuvoje yra aktuali tema, kuri kelia daug klausimų ir reikalauja atidžios analizės bei sprendimų, kurie atitiktų visuomenės interesus.
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad dabartinė situacija turi „burbulo” požymių, ypač didmiesčiuose. Lietuvos banko duomenimis, būsto įperkamumo indeksas (santykis tarp vidutinės būsto kainos ir vidutinio darbo užmokesčio) pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 metų krizės. Tai kelia nerimą tiek potencialiems pirkėjams, tiek politikos formuotojams.
Tuo tarpu NT vystytojai argumentuoja, kad kainų augimą lemia objektyvūs veiksniai: statybinių medžiagų brangimas, griežtėjantys energinio efektyvumo reikalavimai ir žemės sklypų trūkumas miestuose. Jie perspėja, kad per griežtas rinkos reguliavimas gali sumažinti naujų būstų statybą ir dar labiau padidinti kainas.
Tarp teisės į būstą ir rinkos dėsnių
Stebint šiuos procesus, aiškėja, kad Lietuva atsidūrė kryžkelėje tarp dviejų požiūrių į būstą: kaip į socialinę teisę ir kaip į investicinį turtą. Šis įtampų laukas greičiausiai išliks aktualus dar ilgai, nes demografiniai pokyčiai, urbanizacija ir kintantys gyvenimo būdai ir toliau darys spaudimą būsto rinkai.
Mitingai, popiežiaus žodžiai ir politiniai debatai atspindi gilesnį visuomenės susirūpinimą dėl ateities – ar jaunoji karta galės turėti tai, ką turėjo jų tėvai? Būsto klausimas tapo ne tik ekonominiu, bet ir vertybiniu klausimu, kuris verčia permąstyti, kokioje visuomenėje norime gyventi. Galbūt svarbiausia išvada – kad būsto politika negali būti palikta vien „nematomai rinkos rankai”, bet reikalauja apgalvoto, ilgalaikio ir socialiai jautraus valstybės požiūrio.