Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas uždrausti imigraciją iš septynių musulmoniškų šalių, žinomas kaip „Musulmonų draudimas”, buvo vienas iš labiausiai prieštaringų jo administracijos veiksmų. Šis draudimas, oficialiai pavadintas „Vykdomuoju įsakymu 13769”, buvo pasirašytas 2017 m. sausio 27 d. ir iškart sukėlė didelį atgarsį tiek JAV, tiek tarptautinėje bendruomenėje.

Draudimas apėmė septynias šalis: Iraną, Iraką, Libiją, Somalį, Sudaną, Siriją ir Jemeną. Šios šalys buvo pasirinktos remiantis ankstesnės administracijos nustatytais kriterijais, tačiau kritikai teigė, kad sprendimas buvo nukreiptas prieš musulmonus ir prieštaravo JAV Konstitucijai, kuri garantuoja religijos laisvę. Be to, šis sprendimas sukėlė chaosą oro uostuose, kur daugybė žmonių buvo sulaikyti arba deportuoti, nepaisant to, kad turėjo galiojančias vizas ar netgi žaliąsias korteles.

Trumpo administracija teigė, kad draudimas buvo būtinas siekiant apsaugoti šalį nuo terorizmo grėsmės. Tačiau daugelis ekspertų abejojo, ar toks žingsnis iš tiesų padidins saugumą, nes nė vienas iš teroristinių išpuolių JAV nebuvo įvykdytas asmenų iš šių septynių šalių. Be to, tyrimai parodė, kad dauguma teroristinių išpuolių JAV buvo įvykdyti šalies piliečių arba asmenų iš šalių, kurios nebuvo įtrauktos į draudimą.

Tarptautinė bendruomenė taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šio sprendimo. Daugelis šalių vadovų ir tarptautinių organizacijų, įskaitant Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą, pasmerkė šį žingsnį kaip prieštaraujantį žmogaus teisėms ir tarptautiniams įsipareigojimams. Kanados premjeras Justinas Trudeau ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo tarp tų, kurie viešai kritikavo šį sprendimą.

Šis sprendimas taip pat sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp JAV gyventojų. Daugelyje miestų, įskaitant Niujorką, Los Andželą ir Vašingtoną, vyko masinės protesto akcijos, kuriose dalyvavo tūkstančiai žmonių, reikalaujančių atšaukti šį draudimą ir išsaugoti JAV kaip atvirą ir svetingą šalį. Protestai buvo organizuojami įvairių pilietinių teisių grupių, įskaitant Amerikos pilietinių laisvių sąjungą (ACLU), kuri taip pat pateikė ieškinį prieš šį vykdomąjį įsakymą.

Ateityje bus įdomu stebėti, kaip šis sprendimas paveiks JAV vidaus ir užsienio politiką, taip pat kaip jis atsilieps Trumpo administracijos santykiams su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Nors draudimas buvo kelis kartus peržiūrėtas ir galiausiai pakeistas, jo poveikis JAV imigracijos politikai ir tarptautiniam įvaizdžiui išliko ilgalaikis. Be to, šis sprendimas paskatino platesnes diskusijas apie imigracijos politiką ir nacionalinį saugumą, kurios tęsiasi iki šiol.