Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie galimybę į privalomąją karinę tarnybą šaukti ir merginas. Ekspertai mano, kad tai neišvengiama ateityje, nes šiuolaikinės grėsmės reikalauja visapusiško visuomenės įsitraukimo į šalies gynybą.
Šiuo metu Lietuvoje privalomoji karinė tarnyba taikoma tik vaikinams, tačiau vis daugiau šalių Europoje ir pasaulyje įtraukia moteris į savo gynybos struktūras. Pavyzdžiui, Norvegija 2015 metais tapo pirmąja NATO nare, kurioje moterys privalo atlikti karinę tarnybą. Švedija taip pat atnaujino privalomąją karinę tarnybą 2017 metais, įtraukdama ir moteris. Tai ne tik padidina kariuomenės pajėgumus, bet ir skatina lyčių lygybę.
Lietuvos kariuomenės atstovai teigia, kad moterų įtraukimas į karinę tarnybą galėtų būti naudingas ne tik dėl papildomų žmogiškųjų išteklių, bet ir dėl įvairiapusiškesnio požiūrio į gynybos užduotis. Be to, tai galėtų padėti sumažinti lyčių stereotipus ir skatinti moterų dalyvavimą kitose visuomenės srityse. Tyrimai rodo, kad mišrios lyčių komandos dažnai pasižymi didesniu kūrybiškumu ir efektyvumu sprendžiant problemas.
Vis dėlto, šis klausimas kelia ir nemažai diskusijų. Kai kurie skeptikai teigia, kad privalomoji karinė tarnyba moterims gali būti per didelė našta, ypač atsižvelgiant į tradicinius moterų vaidmenis šeimoje ir visuomenėje. Tačiau kiti mano, kad šiuolaikinė visuomenė turėtų būti pasirengusi keistis ir prisitaikyti prie naujų iššūkių. Be to, technologijų pažanga ir modernios karinės strategijos reikalauja naujų įgūdžių, kuriuos gali pasiūlyti ir moterys.
Galutiniai sprendimai dėl moterų įtraukimo į privalomąją karinę tarnybą Lietuvoje dar nėra priimti, tačiau diskusijos šia tema tik intensyvėja. Tai rodo, kad visuomenė vis labiau suvokia būtinybę užtikrinti šalies saugumą ir gynybą, pasitelkiant visus turimus išteklius. Be to, tokios diskusijos atspindi platesnį visuomenės siekį užtikrinti lyčių lygybę ir teisingumą visose gyvenimo srityse.