Politinė įtampa Seime: Kasčiūnas sulaukė kaltinimų dėl grasinančių pasisakymų
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sulaukė kritikos dėl savo pasisakymų Seimo salėje, kurie, pasak kito Seimo nario, buvo grasinantys. Dėl šios situacijos bus kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Konfliktas kilo po to, kai Kasčiūnas išsakė savo nuomonę apie tam tikrus politinius klausimus, o kitas Seimo narys tai interpretavo kaip tiesioginį grasinimą.
Konflikto detalės
Incidentas įvyko praėjusią savaitę Seimo posėdžio metu, kai buvo svarstomi nacionalinio saugumo klausimai. Laurynas Kasčiūnas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, diskusijos metu aštriai pasisakė dėl opozicijos atstovų pozicijos gynybos finansavimo klausimu.
Kaip paaiškėjo vėliau, vienas iš opozicijos atstovų, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, Kasčiūno žodžius „jūs dar atsakysite už tokią poziciją” suprato kaip asmeninį grasinimą ir pareiškė, kad tokia retorika neturi vietos parlamentinėje diskusijoje.
„Tokios frazės sukuria nesaugią aplinką ir kenkia demokratinei diskusijai. Tai primena politinį spaudimą, o ne argumentuotą dialogą”, – teigė Raskevičius.
Kasčiūno pozicija
Pats Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigia, kad jo žodžiai buvo išimti iš konteksto ir neteisingai interpretuoti.
„Mano pasisakymas buvo susijęs su politine atsakomybe, o ne asmeniniais grasinimais. Kalbėjau apie tai, kad politikai turi prisiimti atsakomybę už savo sprendimus nacionalinio saugumo klausimais, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje”, – komentavo Kasčiūnas.
Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos nacionalinio saugumo temomis visada būna emocingos, tačiau tai nepateisina neteisingų interpretacijų.
Platesnė problematika
Šis incidentas nėra pirmas kartas, kai Seime kyla įtampa dėl parlamentarų retorikos. 2022 metais Seimo Etikos ir procedūrų komisija svarstė net 15 panašių atvejų, susijusių su galimai netinkama parlamentarų kalba ar elgesiu.
Politologas dr. Mažvydas Jastramskis atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais politinė retorika Lietuvoje tapo aštresnė.
„Matome tendenciją, kai politiniai oponentai demonizuojami, o diskusijos tampa vis mažiau orientuotos į turinį ir daugiau į asmeninius kaltinimus. Tai atspindi platesnę politinės polarizacijos problemą, kuri pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose demokratijose”, – teigia politologas.
Žodžių galios pavojai
Šis incidentas atkreipė dėmesį į politinės kultūros ir etikos klausimus Seime, skatinant diskusijas apie tai, kaip turėtų būti elgiamasi viešose diskusijose ir kaip spręsti konfliktus tarp politikų. Etikos komisija turės įvertinti situaciją ir priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų.
Politinė retorika nėra vien tik žodžiai – ji formuoja visuomenės požiūrį į demokratiją ir politinius procesus. Kai parlamentarai, kurie turėtų būti pavyzdys visuomenei, griebiasi grasinimų ar agresyvios retorikos, tai kenkia ne tik jų pačių reputacijai, bet ir mažina pasitikėjimą visa politine sistema.
Artėjant Seimo rinkimams 2024 metais, tikėtina, kad politinė įtampa tik didės. Todėl dabar kaip niekada svarbu, kad politikai prisimintų savo, kaip tautos atstovų, atsakomybę ir gebėtų diskutuoti pagarbiai, net ir nesutardami dėl fundamentalių klausimų.