Bakių šeimos diplomatinis paveldas papildo Lietuvos istorijos lobyną
Bakių šeima, kurios nariai ilgus metus dirbo Lietuvos diplomatijoje, perdavė savo sukauptą diplomatinį paveldą Lietuvos centriniam valstybės archyvui. Šis paveldas apima įvairius dokumentus, nuotraukas ir kitus istorinius artefaktus, kurie atspindi Lietuvos diplomatijos raidą ir Bakių šeimos indėlį į šalies tarptautinius santykius.
Perdavimo ceremonijoje dalyvavo šeimos atstovai, archyvo darbuotojai ir kiti garbingi svečiai. Šis žingsnis yra svarbus ne tik kaip istorinio paveldo išsaugojimas, bet ir kaip galimybė visuomenei susipažinti su Lietuvos diplomatijos istorija. Archyvo atstovai pabrėžė, kad tokie dokumentai yra neįkainojami tyrinėjant šalies istoriją ir suprantant diplomatijos vaidmenį valstybės gyvenime.
Bakių šeimos nariai išreiškė viltį, kad jų perduotas paveldas bus naudingas tiek mokslininkams, tiek plačiajai visuomenei, siekiant geriau suprasti Lietuvos diplomatijos istoriją ir jos įtaką šalies raidai. Archyvo darbuotojai planuoja šiuos dokumentus suskaitmeninti ir padaryti prieinamus internetu, kad jie būtų lengvai pasiekiami visiems besidomintiems.
Bakių šeimos diplomatinis indėlis
Bakių šeima Lietuvos diplomatijos istorijoje užima ypatingą vietą. Juozas Bakis, pradėjęs diplomatinę karjerą dar tarpukario Lietuvoje, aktyviai atstovavo šalies interesams sudėtingu Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Jo sūnus Algirdas Bakis tęsė šeimos tradiciją ir dirbo Lietuvos atstovybėse Vakarų Europoje sovietinės okupacijos metais, palaikydamas Lietuvos valstybingumo tęstinumą.
Tarp perduotų dokumentų yra unikalūs diplomatiniai pranešimai, šifruoti telegramos, asmeninė korespondencija su žymiais to meto politikais ir visuomenės veikėjais. Ypač vertingi yra dokumentai, liudijantys Lietuvos diplomatų pastangas išlaikyti Lietuvos okupacijos nepripažinimo politiką Vakaruose.
„Mūsų šeimos archyve išliko daug medžiagos apie sudėtingus sprendimus, kuriuos teko priimti diplomatams egzilyje, kai Lietuva buvo okupuota,” – perdavimo ceremonijoje sakė Bakių šeimos atstovas Tomas Bakis.
Istorinė vertė ir tyrimų perspektyvos
Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorė Regina Valatkaitė pažymėjo, kad Bakių šeimos archyvas papildo jau turimus diplomatijos istorijos rinkinius ir suteikia naujų įžvalgų apie Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklą.
„Šie dokumentai atskleidžia ne tik oficialią diplomatinę veiklą, bet ir parodo asmeninę diplomatų patirtį, jų kasdienybę bei iššūkius, su kuriais jie susidūrė,” – teigė R. Valatkaitė.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius dr. Alfredas Bumblauskas pabrėžė, kad tokie archyvai yra neįkainojami šaltiniai tyrinėtojams: „Diplomatų asmeniniai archyvai dažnai atskleidžia tas istorijos detales, kurių nerasime oficialiuose dokumentuose. Jie leidžia geriau suprasti sprendimų priėmimo procesą ir asmenines diplomatų motyvacijas.”
Skaitmeninimo planai
Archyvo specialistai jau pradėjo dokumentų katalogavimo darbus. Planuojama, kad per ateinančius metus didžioji dalis Bakių šeimos archyvo bus suskaitmeninta ir prieinama e.paveldas.lt platformoje.
„Mūsų tikslas – ne tik išsaugoti šiuos dokumentus, bet ir padaryti juos prieinamus plačiajai visuomenei. Skaitmeninimas leis šiuos unikalius istorijos šaltinius pasiekti tiek Lietuvos, tiek užsienio tyrėjams,” – sakė archyvo Skaitmeninimo skyriaus vedėja Jūratė Černevičiūtė.
Praeities balsai – ateities kartoms
Bakių šeimos diplomatinis palikimas – tai ne tik popieriniai dokumentai, bet ir gyva Lietuvos istorijos dalis, liudijanti apie sudėtingus laikus ir žmonių pastangas išsaugoti Lietuvos valstybingumą. Šių dokumentų perdavimas archyvui užtikrina, kad šeimos sukauptas istorinis paveldas tarnaus ne tik šiandienos, bet ir ateities kartoms.
Kaip perdavimo ceremonijoje pastebėjo užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, „diplomatija – tai ne tik oficialūs susitarimai ir sutartys, bet ir žmonių istorijos, jų ryžtas ir atsidavimas savo šaliai. Bakių šeimos archyvas primena mums, kad Lietuvos diplomatijos istorija kuriama ne tik kabinetuose, bet ir žmonių širdyse.”
Šis reikšmingas žingsnis – dar vienas įrodymas, kad asmeninės kolekcijos ir šeimų archyvai gali tapti neįkainojama medžiaga, padedančia mums geriau suprasti savo šalies praeitį ir jos kelią į šiandieną. O kiekvienas išsaugotas dokumentas – tai tiltas, jungiantis mus su mūsų istorine atmintimi.