Baltarusijos pasienyje sulaikyti trys neteisėti migrantai
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad Baltarusijos pasienyje buvo sulaikyti trys neteisėtai į Lietuvą bandę patekti migrantai. Šie asmenys buvo sustabdyti ir apgręžti atgal į Baltarusiją. Incidentas įvyko, kai VSAT pareigūnai pastebėjo įtartinus judesius pasienio ruože ir nedelsdami ėmėsi veiksmų.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje padidėjo neteisėtų migrantų srautai, todėl VSAT sustiprino patruliavimą ir stebėjimą. Lietuvos pareigūnai nuolat bendradarbiauja su kitomis institucijomis, siekdami užtikrinti valstybės sienos saugumą ir užkirsti kelią neteisėtai migracijai.
VSAT atstovai pabrėžia, kad neteisėtas sienos kirtimas yra rimtas pažeidimas, ir ragina visus, ketinančius nelegaliai kirsti sieną, to nedaryti. Lietuvos valdžios institucijos yra pasirengusios imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų šalies sienų saugumą ir užkirstų kelią neteisėtai migracijai.
Hibridinio karo kontekstas
Nuo 2021 m. vasaros Lietuva susiduria su organizuota hibridine ataka iš Baltarusijos režimo pusės. Aleksandras Lukašenka, reaguodamas į ES sankcijas, pradėjo organizuotai gabenti migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių prie ES sienų. Vien 2021 metais į Lietuvą bandė patekti daugiau nei 4200 neteisėtų migrantų, o per 2022-2023 metus fiksuota virš 10 tūkstančių bandymų kirsti sieną.
VSAT duomenimis, pastarosiomis savaitėmis fiksuojama vidutiniškai 20-30 bandymų per dieną neteisėtai kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną. Dažniausiai migrantai yra iš Irako, Sirijos, Afganistano, Kongo ir Kamerūno.
Infrastruktūros stiprinimas
Reaguodama į šią situaciją, Lietuva investavo į pasienio infrastruktūros stiprinimą. 2022 metais buvo baigta įrengti 502 kilometrų ilgio fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija. Taip pat įdiegta moderni stebėjimo sistema su termovizoriais, judesio davikliais ir dronais.
„Fizinis barjeras ženkliai sumažino sėkmingų sienos kirtimų skaičių, tačiau Baltarusijos pareigūnai aktyviai padeda migrantams, aprūpindami juos įrankiais barjero įveikimui,” – paaiškino VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Lietuva taip pat bendradarbiauja su FRONTEX – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, kurios pareigūnai padeda stebėti ir saugoti Lietuvos išorės sieną. Šiuo metu Lietuvoje tarnauja apie 100 FRONTEX pareigūnų iš įvairių ES šalių.
Migrantų situacija ir teisinis reguliavimas
Migrantai, kurie vis dėlto patenka į Lietuvos teritoriją, dažniausiai prašo prieglobsčio. Tačiau Lietuvos migracijos departamento duomenimis, dauguma prašymų yra atmetami, nes migrantai neatitinka pabėgėlio statuso kriterijų.
2021 m. rugpjūtį Lietuvos Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia apgręžti neteisėtus migrantus atgal į Baltarusiją. Ši praktika sulaukė žmogaus teisių organizacijų kritikos, tačiau Lietuvos valdžia pabrėžia, kad tai būtina priemonė kovojant su hibridine ataka.
Prie sienos – ne tik migrantai
Pasieniečiai pastebi, kad kartu su migrantų srautais didėja ir kiti pažeidimai. Per pastaruosius metus užfiksuota atvejų, kai per sieną bandoma gabenti kontrabandines cigaretes, narkotikus ir kitas draudžiamas prekes.
„Mūsų pareigūnai turi būti pasiruošę įvairiems iššūkiams – nuo migrantų grupių iki organizuotų kontrabandos gabenimo atvejų. Kartais šios veiklos yra susijusios, o kartais vykdomos atskirai,” – paaiškino VSAT vadas Rustamas Liubajevas.
Siena kaip geopolitikos laukas
Neteisėta migracija tapo vienu iš įrankių hibridiniame kare. Baltarusijos režimas, remiamas Rusijos, naudoja migrantus kaip spaudimo priemonę Europos Sąjungai. Ši taktika nėra nauja – panašius veiksmus Turkija naudojo 2020 metais prie sienos su Graikija.
Lietuva, būdama ES išorės sienos sargybine, susiduria su sudėtingu uždaviniu – užtikrinti sienų saugumą, laikantis tarptautinės teisės ir žmogaus teisių standartų. Kiekvienas sulaikytas migrantas, kiekvienas incidentas pasienyje tampa ne tik saugumo, bet ir politikos klausimu.
Stebint įvykius pasienyje, akivaizdu, kad Lietuva ir toliau liks geopolitinių žaidimų epicentre. Migrantų srautai gali didėti ar mažėti, tačiau sienų apsauga išliks prioritetu dar ilgą laiką. Kaip parodė pastarųjų metų patirtis, tik kompleksinės priemonės – nuo fizinių barjerų iki tarptautinio bendradarbiavimo – gali užtikrinti efektyvią apsaugą nuo hibridinių grėsmių.