Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – ministrai pasirašė bendrą komunikatą, kuriame NATO šalys raginamos skirti didesnį finansavimą gynybai. Šis žingsnis yra atsakas į augančias grėsmes regione, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresyvią politiką ir karinius veiksmus Ukrainoje. Baltijos šalys, esančios ties rytine NATO siena, jaučia tiesioginę grėsmę savo saugumui, todėl siekia stiprinti kolektyvinę gynybą.
Ministrai pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija reikalauja didesnių investicijų į gynybos pajėgumus, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą. Jie taip pat akcentavo būtinybę stiprinti bendradarbiavimą tarp NATO narių ir užtikrinti, kad aljansas būtų pasirengęs reaguoti į bet kokias grėsmes. Tai apima ne tik karinių pajėgų stiprinimą, bet ir kibernetinio saugumo, žvalgybos bei logistikos pajėgumų plėtrą.
Baltijos šalys, turinčios bendrą istorinę patirtį ir susiduriančios su panašiomis saugumo problemomis, siekia būti aktyvios NATO narės ir prisidėti prie regiono saugumo stiprinimo. Jos jau dabar skiria daugiau nei 2% savo BVP gynybai, viršydamos NATO nustatytą tikslą, ir ragina kitas aljanso nares sekti jų pavyzdžiu. Be to, Baltijos šalys aktyviai dalyvauja NATO pratybose ir misijose, siekdamos užtikrinti, kad jų kariuomenės būtų gerai pasirengusios ir integruotos į bendrą NATO struktūrą.
Šis komunikatas taip pat atspindi Baltijos šalių siekį stiprinti transatlantinius ryšius ir užtikrinti, kad JAV ir toliau išliktų pagrindine NATO saugumo garantu. Baltijos šalys vertina JAV karių buvimą regione ir siekia, kad šis buvimas būtų nuolatinis ir sustiprintas, ypač atsižvelgiant į naujausias grėsmes.