Automobilininkai ir vežėjai ruošiasi naujam smūgiui – analitikai ir energetikos rinkos stebėtojai vis garsiau kalba apie artėjantį kuro kainų šuolį. Nors pastaraisiais mėnesiais degalų kainos Lietuvoje išliko gana stabilios, tarptautinėje rinkoje vykstantys procesai verčia susirūpinti. Naftos kainų augimas, geopolitinė įtampa ir sezoniniai veiksniai kuria idealią audrą, kuri neišvengiamai pasieks ir mūsų šalies degalines.
Kas stumia naftos kainas aukštyn
Pagrindinė priežastis, kodėl ekspertai prognozuoja brangimą, slypi tarptautinėje naftos rinkoje. Naftos kainos per pastaruosius mėnesius pakilo beveik 15 procentų, o tai tiesiogiai veikia ir galutines degalų kainas. OPEC+ šalys, kontroliuojančios didžiąją dalį pasaulinės naftos gavybos, ir toliau laikosi ribojančios gamybos politikos, o tai reiškia, kad pasiūla rinkoje išlieka ribota.
Situaciją komplikuoja ir geopolitiniai veiksniai. Įtampa Artimuosiuose Rytuose, Rusijos ir Vakarų santykių blogėjimas, taip pat neapibrėžtumas dėl sankcijų režimo – visa tai daro įtaką naftos srautams ir kainoms. Kai rinka jaučia netikrumą, prekiautojai linkę kelti kainas, o tai atsispindi visoje tiekimo grandinėje.
Be to, artėjantis vasaros sezonas tradiciškai reiškia padidėjusį degalų vartojimą. Žmonės daugiau keliauja, vežėjai intensyviau dirba, o tai didina paklausą. Kai paklausa auga, o pasiūla lieka apribota, kainų augimas tampa neišvengiamas.
Kiek teks mokėti daugiau
Energetikos analitikai prognozuoja, kad benzino kainos per artimiausius kelis mėnesius gali pakilti 5-10 centų už litrą. Tai gali atrodyti nedaug, tačiau paprasčiausiam vairuotojui, kuris per mėnesį sunaudoja 150-200 litrų degalų, tai reikštų papildomus 7-20 eurų išlaidas. O transporto įmonėms, kurių sąnaudos degalams siekia tūkstančius eurų per mėnesį, tai jau rimta finansinė našta.
Lietuvos degalų rinkos stebėtojai pastebi, kad šiuo metu 95 markės benzino litras kainuoja vidutiniškai 1,45-1,55 euro, priklausomai nuo regiono ir degalinių tinklo. Jei prognozės pasitvirtins, kainos gali peržengti 1,60 euro ribą, o kai kuriose vietose net artėti prie 1,70 euro.
Dyzelinas, nors tradiciškai būdavo pigesnis už benziną, taip pat neišvengs brangimo. Ekspertai tikisi, kad dyzelino kainos gali kilti panašiu tempu, o tai ypač skaudžiai palies krovinių vežėjus ir žemės ūkio sektorių, kur dyzelinas yra pagrindinis degalų tipas.
Ar galima pasitikėti prognozėmis
Degalų kainų prognozavimas nėra tikslus mokslas – per daug kintamųjų veiksnių gali pakeisti situaciją. Vis dėlto analitikai remiasi konkrečiais duomenimis: naftos ateities sandorių kainomis, OPEC+ sprendimais, ekonominiais rodikliais ir sezoninėmis tendencijomis. Šie veiksniai leidžia gana tiksliai numatyti bent trumpalaikę kainų dinamiką.
Reikia pripažinti, kad per pastaruosius kelerius metus degalų kainos Lietuvoje buvo itin nepastovios. 2022 metais, po Rusijos invazijos į Ukrainą, kainos šovė į viršų ir kai kuriose degalinėse siekė rekordines 2 eurų už litrą ribas. Vėliau situacija stabilizavosi, tačiau niekada negrįžo į prieškarinį lygį.
Dabar ekspertai mato aiškius signalus, kad kainos vėl juda aukštyn. Naftos biržos rodikliai, rafinuotojų maržos ir valiutų kursų pokyčiai – visi šie veiksniai rodo tą pačią kryptį. Todėl tikimybė, kad prognozės pasitvirtins, yra gana didelė.
Kaip sumažinti degalų išlaidas
Nors sustabdyti kainų augimo negalime, galime sumažinti savo asmenines išlaidas degalams. Pirmiausia verta peržiūrėti savo vairavimo įpročius. Agresyvus vairavimas, staigūs greitėjimo ir stabdymo maneuvrai gali padidinti degalų suvartojimą net 30 procentų. Ramesnė vairavimo maniera ne tik tausoja degalus, bet ir padeda išvengti avarijų.
Automobilio techninė būklė taip pat turi didžiulę įtaką degalų sąnaudoms. Netinkamai pripūstos padangos, nešvarus oro filtras, seni žvakės ar nesubalansuoti ratai – visa tai didina degalų suvartojimą. Reguliarus automobilio aptarnavimas gali sutaupyti iki 10-15 procentų degalų.
Verta pasinaudoti lojalumo programomis ir specialiais pasiūlymais. Daugelis degalinių tinklų siūlo nuolaidas pastovių klientų kortelių turėtojams, o kai kurios parduotuvės bendradarbiauja su bankais ir siūlo papildomas nuolaidas mokant tam tikromis kortelėmis. Nors tai gali būti tik keli centai už litrą, per metus tai gali virsti šimtais eurų sutaupytų pinigų.
Kelionių planavimas taip pat gali padėti sutaupyti. Jei įmanoma, verta sujungti kelis reikalus į vieną kelionę, vengti spūsčių valandų, kai automobilis daug laiko praleidžia stovėdamas su įjungtu varikliu. Kai kuriems vairuotojams gali būti naudinga apsvarstyti ir alternatyvius transporto būdus trumpesnėms kelionėms – dviratį, viešąjį transportą ar net pėsčiomis ėjimą.
Elektromobilių perspektyvos šiame kontekste
Artėjantis degalų brangimas vėl atkreipia dėmesį į elektromobilius kaip alternatyvą. Nors elektromobilių įsigijimas vis dar brangus, eksploatacijos išlaidos yra gerokai mažesnės. Vidutiniškai 100 kilometrų nuvažiavimas elektromobiliu kainuoja apie 2-3 eurus, kai tuo tarpu benzininiu ar dyzeliniu automobiliu – 8-12 eurų.
Lietuvoje elektromobilių įkrovimo infrastruktūra nuolat plečiasi, o tai daro elektromobilius vis praktiškesniu pasirinkimu. Tačiau reikia pripažinti, kad šiuo metu elektromobiliai tinka ne visiems – ilgos kelionės, žiemos sąlygos ir ribota įkrovimo galimybė daugiabučiuose namuose vis dar kelia iššūkių.
Hibridiniai automobiliai gali būti kompromisinis variantas tiems, kurie nori sumažinti degalų sąnaudas, bet dar nėra pasirengę visiškai pereiti prie elektros. Modernūs hibridai gali sumažinti degalų suvartojimą 30-50 procentų, ypač miesto sąlygomis.
Vyriausybės vaidmuo ir galimos priemonės
Kyla klausimas, ar vyriausybė gali kaip nors sušvelninti kainų augimo poveikį gyventojams. Teoriškai galimybių yra – akcizų mažinimas, PVM lengvatos ar tiesioginės kompensacijos tam tikroms grupėms. Tačiau praktiškai tokių sprendimų priėmimas yra sudėtingas ir gali turėti netikėtų pasekmių.
Akcizų mažinimas sumažintų biudžeto pajamas, o tai reikštų, kad trūkstamus pinigus reikėtų rasti kitur arba mažinti išlaidas. Be to, kai kurie ekonomistai teigia, kad akcizų mažinimas ne visada pasiekia galutinį vartotoją – dalis naudos gali likti degalų tiekėjų kišenėse.
Kitas klausimas – ar valstybė turėtų įsikišti į rinkos mechanizmus. Kai kurie ekspertai teigia, kad laisva rinka pati geriausiai reguliuoja kainas, o dirbtinis kainų spaudimas gali sukelti deficitą ar kitas problemas. Kiti mano, kad esant ekstremalioms situacijoms valstybė turi pareigą apsaugoti gyventojus nuo pernelyg didelių kainų šuolių.
Ką daryti jau dabar ir ko tikėtis ateityje
Automobilininkams pravartu jau dabar pradėti ruoštis galimam kainų augimui. Jei turite galimybę, verta pasipildyti baką dabar, kol kainos dar nesikėlė. Nors tai suteiks tik trumpalaikę naudą, bet bent jau kelioms savaitėms galėsite išvengti aukštesnių kainų.
Ilgalaikėje perspektyvoje verta apsvarstyti savo transporto poreikius ir galimybes juos optimizuoti. Galbūt galite dažniau dirbti nuotoliniu būdu ir taip sumažinti kelionių į darbą skaičių? O gal galite susitarti su kaimynais ar kolegomis ir važiuoti kartu, pasidalijant išlaidas?
Transporto įmonėms ir vežėjams situacija yra sudėtingesnė. Degalai sudaro didelę dalį jų išlaidų, todėl kainų augimas tiesiogiai veikia pelningumą. Kai kurios įmonės jau dabar peržiūri savo maršrutus, optimizuoja logistiką ir investuoja į ekonomiškesnius automobilius. Kitos svarsto galimybę didinti kainas savo klientams, nors tai gali sumažinti konkurencingumą.
Žvelgiant į ateitį, ekspertai nesitiki, kad degalų kainos greitai grįš į žemesnį lygį. Pasaulinė energetikos transformacija, klimato kaitos politika ir geopolitiniai iššūkiai reiškia, kad tradicinių degalų kainos greičiausiai išliks aukštos arba net toliau augs. Tai skatina vis daugiau žmonių ir įmonių ieškoti alternatyvų – elektromobilių, dujomis varomų transporto priemonių ar net vandeniliu varomų technologijų.
Artimiausi mėnesiai parodys, ar ekspertų prognozės pasitvirtins. Viena aišku – degalų rinka išlieka nepastovi, o automobilininkams verta būti pasiruošusiems bet kokiems scenarijams. Sąmoningas vairavimas, automobilio priežiūra ir alternatyvų svarstymas gali padėti sušvelninti kainų augimo poveikį asmeniniam biudžetui. O ilgalaikėje perspektyvoje perėjimas prie švaresnių ir ekonomiškesnių transporto būdų gali būti ne tik finansiškai naudingas, bet ir atsakingas sprendimas aplinkos atžvilgiu.