Kultūros ministras neketina reaguoti į bibliotekos darbuotojų skundus dėl direktoriaus
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad neketina atsižvelgti į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų kreipimąsi dėl direktoriaus Renaldo Valotkos veiklos. Ministras pabrėžia, kad sprendimai negali būti priimami vadovaujantis emocijomis, o būtina remtis faktais ir objektyviais kriterijais.
Bibliotekos darbuotojai išreiškė nepasitenkinimą Valotkos vadovavimo stiliumi ir jo priimamais sprendimais, teigdami, kad tai neigiamai veikia darbo atmosferą ir bibliotekos veiklą. Tačiau Birutis mano, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami remiantis aiškiais įrodymais ir objektyviais vertinimais, o ne vien tik darbuotojų emociniais vertinimais.
Ministras taip pat pažymėjo, kad bet kokie sprendimai dėl vadovų veiklos turi būti priimami laikantis teisės aktų ir procedūrų, užtikrinant, kad būtų išklausytos visos pusės ir įvertinti visi faktai. Birutis pabrėžė, kad svarbu išlaikyti profesionalumą ir objektyvumą sprendžiant tokio pobūdžio klausimus.
Konflikto ištakos ir platesnis kontekstas
Įtampa tarp Nacionalinės bibliotekos darbuotojų ir direktoriaus R. Valotkos kilo dar 2021 metais, kai buvo pradėta bibliotekos struktūrinė reforma. Kaip rodo Kultūros ministerijos duomenys, per pastaruosius dvejus metus iš darbo išėjo beveik trečdalis bibliotekos darbuotojų, kas sukėlė nemažai diskusijų kultūros bendruomenėje.
Profesinės sąjungos atstovai teigia, kad darbuotojų nepasitenkinimą sukėlė ne tik vadovavimo stilius, bet ir konkretūs sprendimai – darbo krūvio didinimas nekompensuojant atlyginimais, skaidrumo trūkumas skirstant premijas bei nepakankamas dialogas sprendžiant svarbius bibliotekos veiklos klausimus.
Tuo tarpu R. Valotka, kuris direktoriaus pareigas eina nuo 2019 metų, yra ne kartą viešai teigęs, kad vykdomi pokyčiai yra būtini norint modernizuoti biblioteką ir pritaikyti ją šiuolaikinės visuomenės poreikiams. Jo teigimu, „negalima tikėtis pokyčių išlaikant status quo”.
Ekspertų vertinimai
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė dr. Eglė Krivickienė, komentuodama situaciją, pabrėžė, kad konfliktai kultūros įstaigose dažnai kyla dėl skirtingo požiūrio į institucijos misiją ir vertybes.
„Nacionalinė biblioteka nėra eilinė įstaiga – tai kultūros paveldo saugotoja ir kartu šiuolaikinių informacijos paslaugų teikėja. Suderinti šias funkcijas reikia ne tik administracinių gebėjimų, bet ir subtilaus kultūrinio jautrumo”, – paaiškino ekspertė.
Tuo tarpu viešojo sektoriaus valdymo specialistas Tomas Bagdonas atkreipia dėmesį, kad ministro pozicija šiuo atveju yra pagrįsta: „Vadovų vertinimas turi remtis ne tik darbuotojų nuomone, bet ir objektyviais rezultatais – biudžeto valdymu, projektų įgyvendinimu, lankytojų skaičiumi ir paslaugų kokybe.”
Tarp tradicijos ir inovacijų: kur link sukasi bibliotekos puslapis?
Šis atvejis atkreipė dėmesį į vadovavimo iššūkius viešajame sektoriuje ir pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad vadovai dirbtų efektyviai ir skaidriai, o darbuotojų nuomonės būtų tinkamai išklausytos ir įvertintos.
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiandien stovi kryžkelėje – viena koja tradicijose, kita – skaitmeninėje ateityje. Įtampa tarp darbuotojų ir vadovybės atspindi platesnį kultūros sektoriaus iššūkį: kaip išsaugoti institucijų kultūrinį paveldą ir vertybes, kartu neatsiliekant nuo technologinių pokyčių ir besikeičiančių visuomenės lūkesčių.
Kultūros ministerijos sprendimas laikytis nuošalyje gali būti suprantamas kaip bandymas leisti institucijai pačiai išspręsti vidinius nesutarimus, tačiau kyla klausimas, ar tokia pozicija neužtęs konflikto ir nepakenks bibliotekos, kaip nacionalinės kultūros institucijos, reputacijai. Kaip parodė panašūs atvejai kitose Europos šalyse, kartais išorinė mediacija gali būti vienintelis kelias iš aklavietės, kurioje atsiduria tradicinės kultūros institucijos, bandančios prisitaikyti prie XXI amžiaus realijų.