Pabradės poligono karinės operacijos: grėsmė unikaliai pelkių ekosistemai
Pabradės poligone vykdomos karinės operacijos kelia susirūpinimą dėl jų poveikio aplinkai, ypač pelkėms. Botanikė dr. Jurga Motiejūnaitė, Gamtos tyrimų centro mokslininkė, įvertino šių veiksmų pasekmes ir pabrėžė, kad tokia veikla gali turėti neigiamą poveikį ekosistemoms. Pelkės yra jautrios aplinkos dalys, kurios atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant vandens lygį, saugant biologinę įvairovę ir mažinant anglies dioksido kiekį atmosferoje.
Karinės pratybos gali sukelti dirvožemio suspaudimą, augalijos pažeidimus ir gyvūnų buveinių trikdymą. Tai gali lemti ilgalaikius pokyčius, kurie paveiks ne tik vietinę florą ir fauną, bet ir platesnę ekosistemą. Botanikė pabrėžė, kad būtina atidžiai stebėti ir vertinti tokių veiksmų poveikį, siekiant išvengti negrįžtamų gamtos pažeidimų.
Gamtininkai ragina imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, riboti pratybų intensyvumą jautriose teritorijose arba ieškoti alternatyvių vietų, kuriose būtų mažesnė ekologinė rizika. Svarbu užtikrinti, kad karinės veiklos ir gamtos apsaugos interesai būtų suderinti, siekiant išsaugoti vertingas ekosistemas ateities kartoms.
Pabradės pelkių unikalumas ir ekologinė vertė
Pabradės apylinkėse esančios pelkės priklauso Labanoro regioninio parko teritorijai ir yra vertingos dėl jose aptinkamų retų augalų rūšių. Čia auga tokios Raudonojoje knygoje įrašytos rūšys kaip Dactylorhiza maculata (dėmėtoji gegūnė), Saxifraga hirculus (pelkinė uolaskėlė) ir Hammarbya paludosa (liūninis viksvynas).
Pasak Lietuvos gamtos fondo duomenų, šios pelkės yra vienos iš nedaugelio išlikusių natūralių aukštapelkių Lietuvoje, kurios formuojasi jau daugiau nei 10 000 metų. Jose sukaupta durpių storymė siekia 5-7 metrus, o tai reiškia, kad šios ekosistemos yra milžiniški anglies rezervuarai, padedantys kovoti su klimato kaita.
Karinių pratybų poveikis detaliau
2022-2023 metais atlikti tyrimai parodė, kad sunkiosios karinės technikos judėjimas per pelkėtas vietoves sukelia ne tik tiesioginį fizinį poveikį:
- Sunkiasvorės mašinos pažeidžia viršutinį durpių sluoksnį, kuris ypač svarbus vandens sulaikymui
- Pažeistos pelkės praranda gebėjimą absorbuoti ir filtruoti vandenį
- Sutrikus hidrologiniam režimui, keičiasi augalijos sudėtis – nyksta retos pelkinės rūšys, jas keičia įprastos pievų žolės
- Sumažėja vabzdžių, ypač drugių ir žirgelių, įvairovė
- Pažeistos pelkės išskiria daugiau metano – stipraus šiltnamio efektą sukeliančio dujų
Kariuomenės pozicija ir bandymai spręsti problemą
Lietuvos kariuomenės atstovas pulkininkas Mindaugas Steponavičius teigia, kad kariškiai supranta aplinkosaugos svarbą ir stengiasi derinti karinius poreikius su gamtos apsauga. „Nuo 2021 metų bendradarbiaujame su Gamtos tyrimų centru, siekdami nustatyti jautriausias teritorijas ir jas pažymėti kaip draudžiamas kariniams manevrams,” – sakė jis.
Kariuomenė pradėjo įgyvendinti keletą priemonių:
- Sukurtas detalus ekologiškai jautrių zonų žemėlapis, kuriuo vadovaujasi pratybų planuotojai
- Ribojamas sunkiosios technikos judėjimas per pelkes šlapiais metų laikotarpiais
- Dalis pratybų perkeliama į mažiau jautrias teritorijas
- Pradėta aplinkos būklės stebėsenos programa, siekiant įvertinti ilgalaikį poveikį
Tarp gynybos ir gamtos: ieškant pusiausvyros
Šiuo metu, kai geopolitinė įtampa regione didėja, karinis pasirengimas tapo ypač svarbus. Tačiau tai neturėtų vykti gamtos sąskaita. Pelkės, formavęsi tūkstančius metų, gali būti sunaikintos per keletą dienų intensyvių pratybų metu. Tokios žalos atstatymas užtruktų šimtmečius, jei apskritai būtų įmanomas.
Europos Sąjungos Buveinių direktyva įpareigoja šalis nares saugoti pelkių ekosistemas, o Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų atkurti bent 30% pažeistų pelkių. Paradoksalu, kad viena ranka bandome atkurti tai, ką kita ranka naikiname.
Gamtosaugininkai ir kariškiai turi rasti bendrą kalbą – juk galutinis abiejų pusių tikslas yra užtikrinti saugią ir sveiką Lietuvos ateitį. Tam reikia ne tik technologinių sprendimų, bet ir naujo požiūrio į karinių pratybų planavimą, kuris integruotų aplinkosaugos aspektus nuo pat pradžių. Tik taip galėsime užtikrinti, kad gindami savo šalį, neprarasime to, ką giname – unikalios ir vertingos gamtos.