Kas šiandien yra tikrasis kainos lyderis
Kai kalbame apie brangiausius metalus, daugelis iš karto pagalvoja apie auksą ar sidabrą. Tačiau realybė 2025 metais yra visai kitokia. Šiuo metu brangiausiu metalu pasaulyje laikomas rodis – platinos grupės metalas, kurio vieno gramo kaina gali siekti net 450-500 eurų. Tai daugiau nei dešimt kartų viršija aukso kainą.
Rodžio unikalumas slypi jo ekstremaliai retume ir sudėtingame gavybos procese. Kasmet pasaulyje išgaunama vos apie 30 tonų šio metalo, palyginti su maždaug 3000 tonų aukso. Didžioji dalis rodžio atsargų sutelkta Pietų Afrikoje ir Rusijoje, o jo gavyba reikalauja perdirbti milžiniškas kiekius rūdos – kartais net 10 tonų rūdos vienai rodžio uncijai gauti.
Kodėl pramoniniai metalai tapo investicijų objektu
Pastaraisiais metais stebime įdomų reiškinį – pramoniniai metalai, tokie kaip rodis, iridis ar rutenijis, tapo ne tik gamybos žaliava, bet ir investicijų priemone. Šių metalų paklausa auga sparčiau nei pasiūla, o tai kuria idealias sąlygas kainų augimui.
Automobilių pramonė yra vienas didžiausių rodžio vartotojų. Katalizatoriai, kurie mažina išmetamųjų teršalų kiekį, negali būti gaminami be šio metalo. Viename vidutinio dydžio automobilyje gali būti nuo 1 iki 2 gramų rodžio. Kai pasaulyje kasmet parduodama daugiau nei 70 milijonų naujų automobilių, nesunku suskaičiuoti, kokia milžiniška paklausa.
Elektronikos pramonė taip pat negali apsieiti be retųjų metalų. Iridis naudojamas aukštos kokybės kontaktams ir specialiems lydiniams, o rutenijis – kietųjų diskų gamyboje. Vieno gramo iridžio kaina 2025 metais svyruoja apie 150-180 eurų ribą, o tai jį daro brangesnį už platyną.
Kaip formuojasi šių metalų kainos
Retųjų metalų kainų formavimasis yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugybė veiksnių. Pirma, tai geologinis retumas – šie metalai gamtoje pasitaiko itin nedideliais kiekiais. Antra, gavybos sudėtingumas ir didelės išlaidos. Trečia, geopolitinė situacija, nes pagrindiniai tiekėjai yra tik kelios šalys.
2024-2025 metais stebėjome kelis kainų šuolius. Rodžio kaina per pastaruosius dvejus metus išaugo beveik 40 procentų. Tai lėmė keletas priežasčių: Pietų Afrikoje kilo problemų dėl elektros energijos tiekimo kasyklose, o Rusijos eksportas sumažėjo dėl tarptautinių sankcijų. Be to, automobilių gamintojai, siekdami atitikti griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus, didina katalizatorių gamybą.
Įdomu tai, kad šių metalų rinka yra gana maža, palyginti su aukso ar sidabro rinka. Tai reiškia, kad net nedideli paklausos ar pasiūlos pokyčiai gali sukelti reikšmingus kainų svyravimus. Pavyzdžiui, jei vienas didelis automobilių gamintojas nusprendžia padidinti gamybą, tai gali paveikti viso pasaulio rodžio kainą.
Investavimo galimybės ir rizikos
Daugelis investuotojų žvelgia į retuosius metalus kaip į alternatyvą tradicinėms investicijoms. Tačiau šis segmentas turi savo specifiką ir nėra toks paprastas kaip aukso ar sidabro pirkimas.
Pirmiausia, fizinio metalo įsigijimas nėra lengva užduotis. Negalite tiesiog nueiti į juvelyrinę parduotuvę ir nusipirkti rodžio luitelį. Šie metalai dažniausiai parduodami specialiose formose – miltelių, kempinių ar specialių lydinių pavidalu. Be to, jų saugojimas reikalauja specifinių sąlygų.
Alternatyva – investavimas per specializuotus fondus ar įmonių, užsiimančių šių metalų gavyba ir prekyba, akcijas. Tokios kompanijos kaip Anglo American Platinum, Impala Platinum ar Norilsk Nickel yra pagrindiniai platinos grupės metalų tiekėjai. Jų akcijų kainos dažnai koreliuoja su metalų kainomis, tačiau turi ir papildomų rizikų, susijusių su pačių įmonių veikla.
Svarbu suprasti, kad retųjų metalų rinka yra labai speciali. Ji nėra taip likvi kaip aukso rinka, o tai reiškia, kad greitai parduoti metalą rinkos kaina gali būti sudėtinga. Be to, pirkimo ir pardavimo kainos skirtumas (spread) gali būti gana didelis – kartais siekiantis 5-10 procentų.
Technologinė pažanga ir ateities perspektyvos
Žvelgiant į ateitį, retųjų metalų paklausa greičiausiai tik didės. Vandenilio energetikos plėtra – viena iš svarbiausių tendencijų. Vandenilio kuro elementams reikia platinos ir iridžio, o šios technologijos dar tik pradeda plėstis. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2030 metų vandenilio energetikos sektorius gali padidinti platinos grupės metalų paklausą 20-30 procentų.
Elektromobilių revoliucija taip pat daro įtaką, nors ir ne visai taip, kaip galima būtų pagalvoti. Nors elektromobiliai nenaudoja katalizatorių, jų gamybai reikia kitų retųjų metalų, tokių kaip kobaltą, litį ir retųjų žemių elementus. Tačiau hibridiniai automobiliai, kurių populiarumas taip pat auga, naudoja dar daugiau platinos ir rodžio nei tradiciniai automobiliai.
Medicinos srityje platinos grupės metalai naudojami vėžio gydymui, širdies stimuliatoriams ir kitiems medicinos prietaisams. Tai nišinė, bet stabili ir auganti rinka, kuri prisideda prie bendros paklausos.
Perdirbimas ir antriniai šaltiniai
Viena įdomesnių tendencijų – retųjų metalų perdirbimas iš naudotų gaminių. Senų automobilių katalizatoriai tapo vertingu antriniu žaliavos šaltiniu. Viename katalizatoriuje gali būti nuo kelių gramų iki keliolikos gramų brangių metalų, priklausomai nuo automobilio tipo ir gamybos metų.
Perdirbimo pramonė sparčiai vystosi. Šiuolaikinės technologijos leidžia atgauti iki 95 procentų metalų iš naudotų katalizatorių. Tai ne tik ekonomiškai naudinga, bet ir ekologiškai svarbu, nes mažina poreikį kasybai ir aplinkos teršimui.
Elektronikos atliekos – kitas svarbus šaltinis. Viename tone elektronikos atliekų gali būti daugiau brangių metalų nei viename tone natūralios rūdos. Tačiau šių metalų išgavimas iš sudėtingų elektroninių prietaisų reikalauja pažangių technologijų ir yra brangesnis nei tradicinė gavyba.
Lietuvoje taip pat veikia kelios įmonės, užsiimančios katalizatorių supirkimu ir perdirbimu. Nors pats perdirbimas dažniausiai vyksta specializuotose gamyklose užsienyje, vietos rinka yra aktyvi. Už seną katalizatorių galima gauti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo jo tipo ir būklės.
Geopolitika ir tiekimo grandinės
Retųjų metalų rinka yra stipriai paveikta geopolitinių veiksnių. Pietų Afrika kontroliuoja apie 80 procentų pasaulio rodžio atsargų, o Rusija yra antra pagal dydį tiekėja. Tokia koncentracija kelia rimtų susirūpinimų dėl tiekimo saugumo.
Pastarųjų metų įvykiai – pandemija, geopolitiniai įtampos, sankcijos Rusijai – parodė, kaip pažeidžiamos gali būti tiekimo grandinės. Kai kurios Vakarų šalys pradėjo ieškoti būdų, kaip diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo kelių tiekėjų.
Kanada, Zimbabvė ir kai kurios kitos šalys bando plėsti savo gavybą, tačiau naujų kasyklų kūrimas užtrunka metus ar net dešimtmečius. Be to, aplinkosauginiai reikalavimai ir vietos bendruomenių pasipriešinimas dažnai apsunkina naujų projektų įgyvendinimą.
Ką turėtų žinoti potencialūs investuotojai ir verslo atstovai
Jei svarstote apie investavimą į retuosius metalus, pirmiausia turite atlikti kruopščią analizę ir suprasti, su kuo susiduriate. Tai nėra rinka pradedantiesiems – ji reikalauja specifinių žinių ir patirties.
Pradėti galima nuo švietimosi – sekti specializuotus portalus, kurie skelbia metalų kainas ir rinkos naujienas. Tokie šaltiniai kaip Kitco, Johnson Matthey ar Metal Bulletin teikia patikimą informaciją apie kainas ir tendencijas. Svarbu stebėti ne tik dabartines kainas, bet ir fundamentalius veiksnius – gamybos statistiką, paklausos prognozes, geopolitinius įvykius.
Jei planuojate fizinį metalų pirkimą, būtinai dirbkite su patikimais tiekėjais. Rinkoje yra sukčių, siūlančių netikrus ar žemos kokybės metalus. Reikia reikalauti sertifikatų ir, jei įmanoma, atlikti nepriklausomą analizę.
Diversifikacija yra raktas į sėkmę. Nedėkite visų kiaušinių į vieną krepšelį – geriau investuoti į kelių skirtingų metalų portfelį nei statyti viską ant vieno. Taip pat apsvarstykite investavimą per įmonių akcijas ar specializuotus fondus, o ne tik fizinį metalą.
Mokesčiai ir teisiniai aspektai taip pat svarbūs. Lietuvoje taikomi standartiniai pelno mokesčiai investicijoms, tačiau specifinės taisyklės gali skirtis priklausomai nuo investavimo formos. Pasikonsultuokite su mokesčių specialistu prieš priimdami sprendimus.
Retųjų metalų rinka 2025 metais išlieka dinamiška ir kupina galimybių, tačiau kartu ir iššūkių. Rodis ir kiti platinos grupės metalai tikrai nusipelno dėmesio kaip unikalūs aktyvai, kurių vertė grindžiama realiais pramoniniais poreikiais. Tačiau sėkmė šioje srityje reikalauja ne tik kapitalo, bet ir žinių, kantrybės bei gebėjimo valdyti riziką. Technologijų pažanga, aplinkosaugos reikalavimai ir geopolitiniai pokyčiai ir toliau formuos šių metalų kainas, o tie, kurie sugebės suprasti šias tendencijas, gali rasti įdomių investicinių galimybių.