Seimo narė R. Budbergytė gina G. Palucką interesų konflikto klausimu
Seimo narė Rasa Budbergytė teigia nematanti interesų konflikto situacijoje, susijusioje su partijos kolega Gintautu Palucku. Pasak Budbergytės, Paluckas, būdamas Seimo nariu ir tuo pačiu metu dirbdamas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, veikia pagal įstatymus ir nėra pagrindo manyti, kad jis piktnaudžiauja savo padėtimi.
Budbergytė pabrėžė, kad Paluckas yra atsakingas politikas, kuris sugeba atskirti savo pareigas Seime nuo veiklos savivaldybėje. Ji taip pat pažymėjo, kad Paluckas visada laikosi etikos normų ir siekia skaidrumo savo veikloje.
Kritikų pozicija ir teisinė situacija
Vis dėlto, kai kurie kritikai teigia, kad tokia situacija gali kelti abejonių dėl galimo interesų konflikto, nes Paluckas gali turėti įtakos sprendimams, kurie palankūs jo politinei karjerai. Nepaisant to, Budbergytė mano, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo įtarimams, ir ragina kolegas bei visuomenę pasitikėti Palucko sąžiningumu.
Svarbu paminėti, kad pagal galiojančius Lietuvos įstatymus, Seimo nariai gali dirbti savivaldybių tarybose, tačiau negali užimti kitų pareigų savivaldybėse. Šis teisinis reguliavimas buvo patvirtintas 2018 metais, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad toks pareigų derinimas neprieštarauja Konstitucijai.
G. Paluckas, socialdemokratų partijos narys, 2023 metų savivaldos rinkimuose buvo išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, o 2020 metais – į Seimą. Jis pats yra ne kartą viešai pasisakęs, kad sugeba efektyviai derinti abi pareigas ir mato tai kaip galimybę geriau atstovauti rinkėjų interesams tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygiu.
Ekspertų nuomonės
Politologė dr. Ainė Ramonaitė teigia, kad dvigubas mandatas gali turėti tiek privalumų, tiek trūkumų: „Viena vertus, tai leidžia politikui geriau suprasti skirtingų valdžios lygmenų problemas ir ieškoti integruotų sprendimų. Kita vertus, kyla klausimas dėl laiko resursų ir galimybės kokybiškai atlikti abi funkcijas.”
Transparency International Lietuvos skyriaus atstovas Sergejus Muravjovas yra išreiškęs susirūpinimą dėl tokios praktikos: „Dvigubas mandatas sukuria riziką, kad politikas gali susidurti su situacijomis, kai jo sprendimai vienoje institucijoje gali turėti įtakos jo darbui kitoje. Tokiais atvejais būtina užtikrinti maksimalų skaidrumą ir nusišalinimo procedūrų laikymąsi.”
Ši situacija atkreipė dėmesį į platesnę diskusiją apie politikų veiklą keliose institucijose vienu metu ir galimus interesų konfliktus, kurie gali kilti dėl tokių pareigų derinimo. Kai kurie ekspertai siūlo griežtesnes taisykles, kurios užkirstų kelią galimiems piktnaudžiavimams ir užtikrintų didesnį skaidrumą politikoje.
Skaidrumo dilema: kur brėžti ribą?
Europos kontekste praktika dėl dvigubo mandato skiriasi. Prancūzijoje 2017 metais buvo priimtas įstatymas, draudžiantis parlamentarams eiti mero pareigas. Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse taip pat taikomi įvairūs apribojimai tokiam pareigų derinimui.
Lietuvoje diskusija apie dvigubo mandato etiką ir efektyvumą išlieka aktuali. Politikų atskaitomybė, darbo krūvio paskirstymas ir galimi interesų konfliktai – tai klausimai, kurie neišvengiamai kyla, kai politikai veikia keliose institucijose.
Nors R. Budbergytė tvirtai gina savo kolegą, šis atvejis primena, kad demokratinėje visuomenėje svarbu nuolat kelti klausimus apie valdžios atstovų veiklos skaidrumą. Galbūt vietoj griežtesnių draudimų vertėtų kurti efektyvesnius kontrolės mechanizmus ir skatinti politikus atviriau komunikuoti apie savo sprendimus. Juk demokratijos kokybė priklauso ne tik nuo įstatymų raidės, bet ir nuo politinės kultūros, kurioje skaidrumas ir atsakomybė tampa ne tik žodžiais, bet ir kasdiene praktika.