Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad” – rimtas iššūkis Baltijos regiono saugumui
Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad artėjančios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad” yra vertinamos rimtai. Šios pratybos, kurios vyksta kas ketverius metus, kelia susirūpinimą dėl galimų grėsmių regiono saugumui.
Budrys pabrėžė, kad Lietuva atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengusi reaguoti į bet kokius galimus iššūkius. Jis taip pat pažymėjo, kad bendradarbiavimas su NATO partneriais yra esminis siekiant užtikrinti šalies saugumą. Lietuvos valdžia nuolat analizuoja galimas grėsmes ir imasi priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas atsakas į bet kokius nepageidaujamus scenarijus.
Pratybų „Zapad” istorinis kontekstas
Pratybos „Zapad” (liet. „Vakarai”) turi ilgą istoriją, siekiančią dar Šaltojo karo laikus. Pirmosios tokio pobūdžio pratybos buvo surengtos 1981 metais, tuomet dar Sovietų Sąjungos kariuomenės. Po Sovietų Sąjungos žlugimo tradicija buvo atgaivinta 1999 metais, o nuo 2009 metų šios pratybos vyksta reguliariai kas ketverius metus.
Paskutinės „Zapad” pratybos vyko 2021 metais, jose, oficialiais Rusijos ir Baltarusijos duomenimis, dalyvavo apie 200 000 karių, nors Vakarų analitikai mano, kad šis skaičius galėjo būti gerokai išpūstas. Tuomet pratybos vyko netrukus po masinio Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienos, kas retrospektyviai vertinama kaip pasirengimas 2022 m. vasario 24 d. pradėtai plataus masto invazijai.
Kodėl šios pratybos kelia nerimą?
Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Nerijaus Maliukevičiaus, „Zapad” pratybos yra ne tik karinių pajėgumų demonstracija, bet ir psichologinio spaudimo įrankis.
„Šios pratybos tradiciškai simuliuoja konfliktą su NATO, dažnai įtraukiant scenarijus, kuriuose Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritis yra ‘blokuojamos’ tariamų Vakarų agresorių. Tai sukuria pagrindą treniruoti puolamuosius veiksmus prieš Baltijos šalis ir Lenkiją”, – teigia N. Maliukevičius.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, ankstesnėse pratybose buvo simuliuojami branduolinių ginklų panaudojimo scenarijai, o tai kelia papildomą susirūpinimą, ypač atsižvelgiant į pastarųjų metų Rusijos retoriką.
Lietuvos ir NATO pasirengimas
Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neseniai patvirtino, kad Lietuva, bendradarbiaudama su NATO sąjungininkais, imasi papildomų saugumo priemonių pratybų laikotarpiu:
„Sustiprinome oro erdvės stebėjimą, padidinome NATO oro policijos misijos pajėgumus. Taip pat vykdome intensyvesnį žvalgybos duomenų rinkimą ir analizę”, – sakė ministras.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoană pabrėžė, kad Aljansas atidžiai stebi situaciją: „Mūsų budrumas yra aukščiausio lygio. Esame pasirengę bet kokiems netikėtumams, tačiau taip pat siekiame išvengti nereikalingos eskalacijos”.
Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai iš Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Belgijos ir kitų šalių taip pat vykdo papildomas pratybas, demonstruodami sąjungininkų solidarumą ir pasirengimą ginti Baltijos regioną.
Budrumo kaina – taikos garantas
Rusijos agresija Ukrainoje fundamentaliai pakeitė saugumo situaciją Europoje. Tai, kas anksčiau galėjo būti laikoma vien demonstracija, šiandien vertinama kaip potencialus grėsmės signalas.
K. Budrys pabrėžia, kad Lietuvos saugumas priklauso ne tik nuo karinių pajėgumų, bet ir nuo visuomenės atsparumo: „Mūsų stiprybė yra mūsų vienybė ir pasiryžimas ginti savo laisvę. Informacinis atsparumas, pilietinė gynyba ir psichologinis pasirengimas yra ne mažiau svarbūs nei tankai ar lėktuvai”.
Nors „Zapad” pratybos kelia pagrįstą susirūpinimą, Lietuva ir jos sąjungininkai demonstruoja, kad Baltijos regiono gynyba yra nekvestionuojamas prioritetas. Istorija moko, kad budrumas ir pasirengimas dažnai yra geriausia prevencija prieš agresiją – principas, kurį Lietuva puikiai įsisavino per pastaruosius dešimtmečius. Kaip rodo patirtis, tik būdami stiprūs ir vieningi galime užtikrinti taiką regione, kurio geopolitinė realybė reikalauja nuolatinio dėmesio ir ryžto ginti savo vertybes.