Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys pabrėžė, kad gynybos finansavimas yra ne tik nacionalinis prioritetas, bet ir tarptautinis įsipareigojimas. Lietuva, kaip NATO narė, yra įsipareigojusi skirti ne mažiau kaip 2% savo BVP gynybai, o pastaraisiais metais šis skaičius buvo didinamas, siekiant atitikti augančius saugumo iššūkius regione.
Budrys taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad geopolitinė situacija Rytų Europoje, ypač po Rusijos agresijos Ukrainoje, reikalauja dar didesnio dėmesio gynybos stiprinimui. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra tiesioginėje grėsmės zonoje, todėl būtina užtikrinti, kad kariuomenė būtų tinkamai aprūpinta ir pasirengusi reaguoti į bet kokias grėsmes.
Be to, Budrys pabrėžė, kad gynybos finansavimas apima ne tik kariuomenės modernizavimą, bet ir investicijas į kibernetinį saugumą, kuris tampa vis svarbesniu aspektu šiuolaikinėje karo strategijoje. Lietuva jau dabar susiduria su įvairiomis kibernetinėmis grėsmėmis, todėl būtina stiprinti šią sritį, siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir užtikrinti informacinį saugumą.
Budrys ragina politines partijas ir visuomenę suprasti, kad gynybos stiprinimas yra ne tik kariuomenės, bet ir visos šalies reikalas. Jis pabrėžia, kad investicijos į gynybą yra investicijos į šalies ateitį, kurios užtikrina ne tik saugumą, bet ir stabilumą, būtiną ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Todėl būtina, kad visos politinės jėgos bendradarbiautų ir siektų bendro tikslo – užtikrinti ilgalaikį Lietuvos saugumą.