Lietuvos pozicija NATO viršūnių susitikime: gynybai būtina skirti 5 proc. BVP
Lietuvos Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys pabrėžė, kad Ispanijoje vykstančiame viršūnių susitikime būtina siekti vieningo sutarimo dėl 5 proc. BVP skyrimo gynybai. Jis teigė, kad dabartinė geopolitinė situacija reikalauja didesnio dėmesio gynybos finansavimui, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą regione.
Budrys pabrėžė, kad Lietuva jau dabar skiria reikšmingą dalį savo biudžeto gynybai, tačiau būtina, kad ir kitos šalys pasektų šiuo pavyzdžiu. Jis taip pat akcentavo, kad vieningas sutarimas dėl gynybos finansavimo yra esminis siekiant stiprinti NATO aljansą ir užtikrinti efektyvų atsaką į galimas grėsmes.
Lietuva – gynybos finansavimo lyderė
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 2,75 proc. BVP, o nuo 2030 metų planuoja pasiekti 3 proc. ribą. Tai ženkliai viršija NATO nustatytą 2 proc. minimalų slenkstį, kurio vis dar nepasiekia daugelis aljanso narių. Pasak Budrio, Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad dabartiniai įsipareigojimai yra nepakankami.
„Turime suprasti, kad saugumo kaina yra aukšta, tačiau nesaugumo kaina – dar aukštesnė,” – sakė Budrys žurnalistams prieš išvykdamas į Madridą.
Geopolitinės realijos verčia keisti požiūrį
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai taip pat pareiškė, kad 2 proc. BVP turėtų būti ne tikslas, o žemiausia riba. Jis pabrėžė, kad dabartinė saugumo aplinka Europoje yra sudėtingiausia nuo Šaltojo karo laikų.
Latvija ir Estija, kaip ir Lietuva, jau dabar viršija 2 proc. BVP gynybos finansavimo ribą. Lenkija šiais metais pasiekė istorinį 4 proc. BVP gynybos finansavimo lygį, tapdama viena iš pirmaujančių NATO narių pagal šį rodiklį.
Iššūkiai siekiant konsensuso
Nepaisant augančio sutarimo dėl poreikio didinti gynybos išlaidas, kai kurios NATO narės, ypač pietinės Europos valstybės ir šalys su didelėmis socialinėmis programomis, išreiškė susirūpinimą dėl tokio drastiško finansavimo didinimo.
Vokietija, ilgai kritikuota dėl nepakankamo gynybos finansavimo, po Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbė apie istorinį Zeitenwende (lūžio tašką) ir įsteigė 100 milijardų eurų specialųjį gynybos fondą, tačiau vis dar susiduria su iššūkiais siekiant ilgalaikio 2 proc. BVP finansavimo.
Rytų flango stiprinimas – prioritetas
Budrys pabrėžė, kad didesnis gynybos finansavimas leistų efektyviau stiprinti NATO rytinį flangą, kuris šiuo metu yra labiausiai pažeidžiamas galimos Rusijos agresijos atveju.
„Mums reikia ne tik daugiau karių, bet ir modernios įrangos, priešraketinės gynybos sistemų, žvalgybos pajėgumų. Visa tai kainuoja, ir 5 proc. BVP yra realistiškas tikslas, atsižvelgiant į grėsmių mastą,” – teigė prezidento patarėjas.
Naujos realybės akivaizdoje
Šaltojo karo metais NATO šalys gynybai vidutiniškai skirdavo apie 5 proc. BVP, tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo šis rodiklis nuosekliai mažėjo. Dabar, kai Rusija vėl tapo agresyvia jėga Europoje, o pasaulinė saugumo aplinka komplikuojasi dėl Kinijos augimo ir netradicinių grėsmių, grįžimas prie aukštesnio gynybos finansavimo tampa neišvengiamas.
Kibernetinės grėsmės, hibridinis karas ir informacinės operacijos taip pat reikalauja naujų investicijų į gynybos sektorių, kuris tradiciškai buvo orientuotas į konvencines karines pajėgas.
Žvelgiant į rytojų: saugumas neturi kainos
Kalbant apie gynybos finansavimą, dažnai pamirštama, kad tai ne tik išlaidos, bet ir investicija į šalies ateitį. Stipri gynyba užtikrina ne tik fizinį saugumą, bet ir ekonominį stabilumą, investicijų pritraukimą bei piliečių pasitikėjimą.
„Gyvename laikotarpiu, kai taika nėra duotybė – ji turi būti užtikrinama kasdien,” – apibendrino Budrys. „5 proc. BVP gynybai gali atrodyti daug, tačiau tai mažesnė kaina nei ta, kurią mokėtume už nepakankamą pasirengimą. Ukrainos pamoka turi būti išmokta – investuoti į gynybą reikia iki konflikto, ne jo metu.”
Tik bendromis pastangomis ir aiškiu įsipareigojimu NATO aljansas gali išlikti atgrasymo garantu neramiais laikais. Ir nors kelias iki 5 proc. BVP gynybai nebus lengvas, alternatyva – gyventi nuolatinio nesaugumo šešėlyje – kainuotų nepalyginamai daugiau.