Geopolitinė realybė: aiškūs draugai ir priešai šiuolaikiniame pasaulyje
Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad dabartinė geopolitinė situacija leidžia labai aiškiai atskirti, kas yra draugai, o kas – priešai. Pasak jo, pastarųjų metų įvykiai, ypač susiję su Rusijos agresija Ukrainoje, padėjo išryškinti šalių pozicijas ir jų tikruosius ketinimus.
„Tai, ką matome dabar – juoda ir balta. Nebėra vietos pilkoms zonoms. Šalys, kurios anksčiau bandė sėdėti ant dviejų kėdžių, dabar priverstos rinktis pusę,” – pabrėžė Budrys neseniai vykusioje Vilniaus saugumo konferencijoje.
Budrys pabrėžė, kad Lietuva ir toliau stiprina savo gynybinius pajėgumus bei bendradarbiauja su sąjungininkais NATO. Jis taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę išlaikyti budrumą ir pasirengimą galimiems iššūkiams, nes saugumo situacija regione išlieka įtempta.
Gynybos pajėgumų stiprinimas
Lietuvos gynybos biudžetas 2023 metais pasiekė 2,52% BVP, viršydamas NATO nustatytą 2% ribą. Šiemet planuojama šį rodiklį dar padidinti iki 3% BVP. Šios lėšos skiriamos kariuomenės modernizavimui, įrangos atnaujinimui ir personalo mokymams.
„Investicijos į gynybą – tai investicijos į mūsų ateitį ir laisvę. Turime būti pasiruošę ne tik šiandienos, bet ir rytojaus grėsmėms,” – sakė Budrys.
Ypatingas dėmesys skiriamas hibridinių grėsmių atpažinimui ir prevencijai. Po 2021 m. migrantų krizės Baltarusijos pasienyje Lietuva ženkliai sustiprino savo pasienio apsaugą ir sukūrė efektyvesnius mechanizmus kovai su dezinformacija.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuva aktyviai plėtoja bendradarbiavimą ne tik su NATO partneriais, bet ir su Šiaurės šalimis, Baltijos valstybėmis bei kitais regioniniais partneriais. Ypač glaudūs ryšiai palaikomi su Lenkija, kuri tampa vis svarbesne sąjungininke regiono saugumo architektūroje.
Vokietijos sprendimas dislokuoti Lietuvoje brigadą, kurią sudarys apie 4000 karių, yra vienas iš reikšmingiausių pastarojo meto pasiekimų stiprinant NATO rytinį flangą. Šis žingsnis ženkliai prisidės prie atgrasymo politikos įgyvendinimo.
Budrys pabrėžė ir Ukrainos paramos svarbą: „Ukrainos kova yra ir mūsų kova. Jų sėkmė užtikrina mūsų saugumą.”
Ateities iššūkiai ir naujoji realybė
Nors Lietuva pasiekė reikšmingų rezultatų stiprindama savo saugumą, iššūkių nemažėja. Rusijos agresija Ukrainoje tęsiasi jau trečius metus, o Baltarusijoje dislokuojami taktiniai branduoliniai ginklai kelia papildomą grėsmę regionui.
Kibernetinės atakos prieš kritinę infrastruktūrą, dezinformacijos kampanijos ir ekonominis spaudimas išlieka pagrindiniais hibridinės kovos elementais, kuriems Lietuva turi būti pasiruošusi.
„Gyvename naujoje realybėje, kur saugumas nebėra duotybė – tai nuolatinis darbas ir budrumas,” – pažymėjo Budrys.
Tarp Rytų ir Vakarų: naujo pasaulio kontūrai
Geopolitinė situacija, kurią taip aiškiai apibūdina Budrys, iš tiesų tampa naujos pasaulio tvarkos atspindžiu. Vertybėmis grįstos sąjungos įgauna naują prasmę, o Lietuva šiame kontekste randa savo vietą kaip patikima Vakarų demokratijų partnerė. Mūsų šalis, patyrusi sovietinę okupaciją ir atkūrusi nepriklausomybę, turi unikalią istorinę patirtį, kuri šiandien tampa vertingu įrankiu analizuojant Rusijos veiksmus ir ketinimus.
Aiškus draugų ir priešų atskyrimas nėra vien tik retorika – tai strateginis požiūris, padedantis efektyviau paskirstyti ribotus išteklius ir sutelkti dėmesį į svarbiausias partnerystes. Kaip parodė pastarieji metai, tokia pozicija padeda Lietuvai išlaikyti tvirtą balsą tarptautinėje arenoje ir užsitikrinti sąjungininkų paramą. O šiandieniniame nestabiliame pasaulyje tai tampa vienu svarbiausių nacionalinio saugumo garantų.