Lietuva ragina Europos Sąjungą nesustoti ties 15-uoju sankcijų Rusijai paketu ir toliau stiprinti spaudimą Maskvai. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad būtina tęsti sankcijų politiką, siekiant sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje. Anot jo, Lietuva sieks, kad ES sankcijos būtų nuosekliai plečiamos ir apimtų naujas sritis, kurios dar nėra paveiktos. Budrys pabrėžia, kad sankcijos yra vienas iš efektyviausių būdų daryti spaudimą Rusijai ir priversti ją keisti savo politiką. Jis taip pat pažymi, kad Lietuva ir toliau aktyviai dalyvaus diskusijose dėl sankcijų stiprinimo ir sieks, kad ES veiksmai būtų koordinuoti ir vieningi.
Pastaraisiais metais Europos Sąjunga įvedė daugybę sankcijų Rusijai, reaguodama į jos veiksmus Ukrainoje, įskaitant Krymo aneksiją ir paramą separatistams Rytų Ukrainoje. Šios sankcijos apima ekonominius apribojimus, tokius kaip draudimai eksportuoti tam tikras technologijas ir prekes, finansinės sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos bankus ir įmones, bei asmeninės sankcijos, taikomos konkretiems asmenims, susijusiems su agresyvia politika.
Lietuva, būdama viena iš labiausiai Rusijos kaimynystėje esančių šalių, nuolat pabrėžia grėsmę, kurią kelia Rusijos veiksmai, ir ragina ES imtis griežtesnių priemonių. Lietuvos politikai dažnai akcentuoja, kad sankcijos turi būti ne tik griežtos, bet ir ilgalaikės, kad būtų užtikrintas jų efektyvumas.
Be to, Lietuva skatina ES plėsti sankcijų taikymo sritis, įtraukiant naujas technologijas, energetikos sektorių ir kitas sritis, kurios gali turėti didelę įtaką Rusijos ekonomikai. Taip pat svarstoma apie galimybę įvesti sankcijas, kurios paveiktų Rusijos oligarchus ir jų turtą užsienyje, siekiant padidinti spaudimą Kremliaus režimui.
Lietuvos pozicija dėl sankcijų Rusijai yra dalis platesnės šalies užsienio politikos, kuria siekiama užtikrinti regiono saugumą ir stabilumą. Lietuva taip pat aktyviai bendradarbiauja su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija, siekdama stiprinti bendrą atsaką į Rusijos veiksmus.