Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos patarėjas Kęstutis Budrys išreiškė nuomonę, kad Europos Sąjunga turėtų apsvarstyti galimybę apriboti bevizį režimą Sakartvelo diplomatams ir valstybės tarnautojams. Šis pasiūlymas kilo po to, kai Sakartvelo vyriausybė priėmė sprendimus, kurie, pasak Budrio, kelia grėsmę šalies demokratijai ir europinei integracijai.
Budrys pabrėžė, kad Sakartvelo valdžios veiksmai, tokie kaip opozicijos lyderių persekiojimas ir žiniasklaidos laisvės ribojimas, yra nesuderinami su Europos vertybėmis. Jis teigė, kad ES turėtų parodyti aiškią poziciją ir imtis priemonių, kurios padėtų išlaikyti Sakartvelo europinę kryptį.
Bevizis režimas su ES yra svarbus Sakartvelo piliečiams, nes leidžia jiems laisvai keliauti po Europą. Tačiau Budrys mano, kad diplomatams ir valstybės tarnautojams turėtų būti taikomi griežtesni reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad Sakartvelo valdžia laikytųsi demokratinių principų.
Šis pasiūlymas gali sukelti diskusijas ES lygiu, nes bevizio režimo apribojimas būtų reikšmingas žingsnis, galintis turėti įtakos ES ir Sakartvelo santykiams. Vis dėlto, Budrys mano, kad tokios priemonės yra būtinos siekiant apsaugoti demokratiją ir užtikrinti, kad Sakartvelo valdžia laikytųsi savo įsipareigojimų Europos Sąjungai.
Pastaraisiais metais Sakartvelas susidūrė su įvairiais iššūkiais, susijusiais su demokratijos ir žmogaus teisių apsauga. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos Taryba ir Europos Parlamentas, ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl politinių persekiojimų ir žiniasklaidos laisvės suvaržymų šalyje. Be to, Sakartvelo santykiai su Rusija ir toliau išlieka įtempti, ypač po 2008 metų karo, kuris baigėsi Rusijos kariuomenės įsiveržimu į Sakartvelo teritoriją.
Europos Sąjunga, siekdama stiprinti ryšius su Sakartvelu, 2014 metais pasirašė Asociacijos susitarimą, kuris apima laisvosios prekybos zoną ir bevizį režimą. Tačiau pastaruoju metu ES vis dažniau kelia klausimus dėl Sakartvelo įsipareigojimų laikymosi, ypač atsižvelgiant į demokratijos ir teisinės valstybės principus.
Budrio pasiūlymas gali būti vertinamas kaip bandymas paskatinti Sakartvelo valdžią grįžti prie demokratinių reformų ir užtikrinti, kad šalis išliktų europinės integracijos kelyje. Tai taip pat gali būti signalas kitoms Rytų partnerystės šalims, kad ES rimtai vertina demokratijos ir žmogaus teisių apsaugą kaip esminę sąlygą glaudesniems santykiams.