Lietuvos ir Kinijos santykiai pastaraisiais metais buvo įtempti dėl kelių priežasčių. Viena iš pagrindinių įtampų priežasčių buvo Lietuvos sprendimas leisti Taivano atstovybei Vilniuje naudoti pavadinimą „Taivano atstovybė“, o ne „Taipėjaus atstovybė“, kaip įprasta daugelyje kitų šalių. Šis žingsnis sukėlė Kinijos nepasitenkinimą, nes Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir prieštarauja bet kokiam oficialiam Taivano pripažinimui tarptautinėje arenoje.
Dėl šio sprendimo Kinija ėmėsi ekonominių sankcijų prieš Lietuvą, įskaitant prekybos apribojimus ir spaudimą tarptautinėms kompanijoms nutraukti ryšius su Lietuva. Nepaisant šių spaudimų, Lietuva išlaikė savo poziciją ir toliau pabrėžė savo įsipareigojimą laikytis demokratinių vertybių ir žmogaus teisių principų.
Lietuvos užsienio politika pastaraisiais metais vis labiau orientuota į transatlantinį bendradarbiavimą ir Europos Sąjungos stiprinimą. Lietuva aktyviai dalyvauja NATO veikloje ir siekia stiprinti savo saugumą bendradarbiaudama su JAV ir kitomis sąjungininkėmis. Be to, Lietuva siekia diversifikuoti savo ekonominius ryšius, kad sumažintų priklausomybę nuo Kinijos rinkos.
Kęstutis Budrys, kaip Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas, pabrėžia, kad Lietuva yra pasirengusi dialogui su Kinija, tačiau tik tuo atveju, jei jis bus pagrįstas abipuse pagarba ir lygiavertiškumu. Tai reiškia, kad Lietuva neketina nusileisti Kinijos spaudimui ir sieks išlaikyti savo principingą poziciją tarptautinėje arenoje. Šis požiūris atspindi Lietuvos siekį būti nepriklausoma ir vertybėmis pagrįsta valstybe, kuri gina savo interesus ir principus net ir susidurdama su didelėmis tarptautinėmis iššūkiais.