Putino dekretas dėl karo tarnybos pratęsimo – aiškus signalas NATO
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytas dekretas dėl karo tarnybos pratęsimo yra stipri žinia NATO, teigia Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos patarėjas. Šis žingsnis rodo, kad Rusija nesiruošia mažinti savo karinių ambicijų ir toliau stiprina savo ginkluotąsias pajėgas. Dekretas numato, kad karo tarnyba bus pratęsta, o tai reiškia, kad Rusija siekia užtikrinti nuolatinį karių srautą į savo ginkluotąsias pajėgas.
Lietuvos pareigūnai mano, kad šis sprendimas yra aiškus signalas NATO, jog Rusija neketina sustoti ir toliau sieks savo tikslų, nepaisant tarptautinės bendruomenės spaudimo. Tai taip pat gali būti laikoma atsaku į NATO stiprinimą Rytų Europoje, kur Aljansas didina savo karines pajėgas siekdamas atgrasyti Rusiją nuo galimų agresyvių veiksmų.
Konkrečios dekreto detalės
Pagal naująjį dekretą, kurį V. Putinas pasirašė balandžio pabaigoje, šaukiamasis amžius Rusijoje bus palaipsniui padidintas nuo 18-27 metų iki 21-30 metų. Tuo pačiu metu privalomosios tarnybos laikotarpis pratęsiamas nuo 12 iki 18 mėnesių. Šie pakeitimai įsigalios etapais iki 2025 metų.
Ypač svarbu pažymėti, kad šis dekretas buvo pasirašytas praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, per kurią, remiantis Vakarų žvalgybos duomenimis, Rusija patyrė daugiau nei 300 000 karių nuostolių (žuvusių ir sužeistų).
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas aiškino, kad šie pakeitimai yra dalis „nuolatinio karinių pajėgų modernizavimo proceso” ir neturi nieko bendro su operacijomis Ukrainoje. Tačiau kariniai analitikai šį teiginį vertina skeptiškai.
Poveikis regiono saugumui
Ekspertai teigia, kad šis Putino žingsnis gali turėti ilgalaikių pasekmių regiono saugumui. NATO šalys turės atidžiai stebėti situaciją ir, jei reikės, imtis papildomų priemonių savo narių apsaugai užtikrinti. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad svarbu išlaikyti vienybę ir koordinuotą atsaką į bet kokius Rusijos veiksmus, kurie gali kelti grėsmę regiono stabilumui.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pareiškė, kad Aljansas stebi šiuos pokyčius ir vertina juos kaip „dar vieną įrodymą, jog Rusija ruošiasi ilgalaikiam konfliktui”. Jis taip pat pabrėžė, kad NATO šalys privalo didinti savo gynybos išlaidas ir stiprinti rytinį flangą.
Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, jau dabar skiria daugiau nei 2% BVP gynybai, o Lietuva planuoja pasiekti 3% ribą artimiausiu metu. Lenkija šiuo metu išleidžia beveik 4% savo BVP karinėms reikmėms – tai vienas aukščiausių rodiklių tarp NATO narių.
Rusijos vidaus politikos aspektai
Šis dekretas taip pat kelia klausimų dėl Rusijos vidaus politikos, nes karo tarnybos pratęsimas gali sukelti nepasitenkinimą tarp gyventojų, ypač jei tai reiškia ilgesnį laiką kariuomenėje praleidžiantiems jauniems žmonėms. Vis dėlto, Rusijos valdžia, atrodo, yra pasirengusi imtis šių priemonių, siekdama užtikrinti savo karinių pajėgų stiprinimą ir pasirengimą bet kokiems galimiems konfliktams.
Rusijos demografinė situacija kelia papildomų iššūkių. Šalis susiduria su mažėjančiu gimstamumu ir „demografine duobe”, atsiradusia po Sovietų Sąjungos žlugimo. Dabar šaukiamojo amžiaus jaunų vyrų skaičius yra mažesnis nei ankstesniais dešimtmečiais, todėl prailginta tarnyba gali būti bandymas kompensuoti šį demografinį trūkumą.
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida praneša apie augantį jaunų žmonių nerimą dėl galimybės būti išsiųstiems į frontą Ukrainoje, nepaisant oficialių Kremliaus patikinimų, kad šauktiniai nebus siunčiami į kovos zonas. Nuo invazijos pradžios tūkstančiai jaunų rusų paliko šalį, bandydami išvengti mobilizacijos.
Ateities perspektyvos: ruošiantis ilgam žiemos šalčiui
Putino dekretas dėl karo tarnybos pratęsimo signalizuoja apie Rusijos pasirengimą ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais. Tai nėra spontaniškas sprendimas, o dalis sistemingos strategijos, kuria siekiama užtikrinti nuolatinį karių srautą ir pasiruošti potencialiai ilgam konfliktui.
Lietuvai ir kitoms NATO šalims tai reiškia, kad turime būti pasiruošę ne trumpalaikei įtampai, o ilgam „šaltojo karo” tipo priešpriešai. Kaip pažymėjo vienas Lietuvos saugumo ekspertas, „Rusija ruošiasi ne sprintui, o maratonui, ir mes turime atitinkamai planuoti savo gynybos strategijas”.
Šiame naujame geopolitiniame kontekste ypač svarbu išlaikyti transatlantinių santykių tvirtumą ir Europos vienybę. Nors Rusijos veiksmai kelia nerimą, jie taip pat suteikia galimybę NATO aljanso nariams dar labiau sustiprinti savo bendradarbiavimą ir kolektyvinės gynybos pajėgumus. Galbūt ironiškai, bet Putino agresyvūs veiksmai galiausiai paskatino tai, ko jis labiausiai bijo – stipresnę ir vieningesnę NATO.