JAV karių buvimas Europoje: Lietuvos saugumo garantas išlieka stabilus
Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad nėra gavęs jokių signalų apie galimą JAV karių išvedimą iš Europos. Jis pabrėžė, kad tokios informacijos neturi ir nemato jokių ženklų, kurie rodytų, jog tokie planai būtų svarstomi.
Budrys patikino, kad bendradarbiavimas su JAV gynybos srityje išlieka stiprus ir stabilus, o Lietuva ir toliau siekia stiprinti savo saugumą per tarptautinius aljansus. Jis taip pat pabrėžė, kad bet kokie pokyčiai JAV karių dislokacijoje Europoje būtų aptariami su sąjungininkais, įskaitant Lietuvą.
Strateginė JAV karių reikšmė Baltijos regione
JAV karinis buvimas Europoje, ypač Baltijos regione, yra vienas iš kertinių NATO atgrasymo politikos elementų. Šiuo metu Lietuvoje rotaciniu pagrindu dislokuota apie 800 JAV karių, kurie sudaro dalį NATO priešakinių pajėgų (eFP). Šios pajėgos buvo sustiprintos po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metais.
Pasak karinių ekspertų, JAV karių buvimas Lietuvoje turi ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę – tai aiškus signalas potencialiems agresoriams, kad ataka prieš Lietuvą būtų traktuojama kaip ataka prieš JAV.
„JAV karių buvimas yra vienas svarbiausių atgrasymo veiksnių. Tai vadinama ‘spyglio’ (tripwire) strategija – net nedidelis JAV karių kontingentas užtikrina, kad konflikto atveju JAV būtų tiesiogiai įtraukta”, – paaiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto docentas Deividas Šlekys.
Dvišalis bendradarbiavimas stiprėja
Nepaisant nuogąstavimų dėl galimų JAV politikos pokyčių, Lietuvos ir JAV gynybinis bendradarbiavimas pastaruoju metu tik stiprėja. 2023 m. pasirašytas dvišalis gynybos bendradarbiavimo susitarimas (DCA), kuris suteikia teisinį pagrindą ilgalaikiam JAV karių buvimui Lietuvoje.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, JAV nuo 2014 metų Lietuvos gynybos stiprinimui skyrė daugiau nei 500 milijonų dolerių paramos. Šios lėšos naudojamos karinei infrastruktūrai gerinti, bendriems mokymams ir Lietuvos kariuomenės modernizavimui.
Lietuvos gynybos biudžetas 2024 metais pasiekė 2,75% BVP, viršijant NATO nustatytą 2% ribą. Tai rodo Lietuvos įsipareigojimą stiprinti savo gynybos pajėgumus ir būti patikimu NATO partneriu.
Žvilgsnis į rytojų: saugumo architektūros tęstinumas
Geopolitinė įtampa Europos rytuose išlieka aukšta, o tai didina transatlantinio bendradarbiavimo svarbą. Lietuvos saugumo architektūra remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais: naryste NATO, stipria JAV karine prezencija regione ir nuosavų gynybinių pajėgumų didinimu.
Nepaisant periodiškai pasikartojančių spekuliacijų apie galimus JAV strategijos pokyčius, realūs veiksmai rodo priešingą tendenciją – JAV karinis buvimas Baltijos regione pastaraisiais metais tik didėjo. Tai atspindi bendrą supratimą apie saugumo iššūkius rytiniame NATO sparne.
Kęstučio Budrio žodžiai apie stabilų bendradarbiavimą su JAV patvirtina, kad Lietuvos saugumo pamatas išlieka tvirtas. Kartu tai primena, kad šiuolaikiniame pasaulyje saugumas nėra savaime suprantamas dalykas – jis reikalauja nuolatinio dėmesio, investicijų ir strateginio mąstymo. Kaip rodo istorija, tik budri ir pasirengusi valstybė gali užtikrinti savo piliečių saugumą neprognozuojamame pasaulyje.