Buvęs užsienio reikalų ministras, kalbėdamas apie Vladimiro Putino strategijas, pabrėžia, kad Rusijos prezidentas yra gerai žinomas dėl savo gebėjimo manipuliuoti tarptautiniais santykiais ir naudoti įvairias taktikas, siekdamas pasiekti savo tikslus. Viena iš tokių taktikų yra informacinis karas, kurio metu Rusija skleidžia dezinformaciją ir propagandą, siekdama paveikti viešąją nuomonę Vakarų šalyse ir sukelti nesutarimus tarp jų.
Be to, Putinas dažnai naudoja energetikos išteklius kaip politinį įrankį, siekdamas daryti spaudimą Europos šalims, kurios yra priklausomos nuo rusiškų dujų ir naftos. Tai ypač aktualu žiemos mėnesiais, kai energijos poreikis yra didžiausias. Tokia priklausomybė suteikia Rusijai svertą derybose ir leidžia jai diktuoti sąlygas.
Buvęs ministras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Putinas siekia išlaikyti įtaką posovietinėse šalyse, tokiose kaip Ukraina, Baltarusija ir Gruzija. Šios šalys yra svarbios Rusijos geopolitiniams interesams, ir Putinas dažnai naudoja ekonominį ir karinį spaudimą, siekdamas užkirsti kelią jų integracijai į Vakarų struktūras, tokias kaip Europos Sąjunga ir NATO.
Vakarų šalys, susidurdamos su tokia agresyvia politika, turi išlaikyti vieningą frontą ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Tai apima ne tik karinės galios stiprinimą, bet ir ekonominių sankcijų taikymą, siekiant apriboti Rusijos galimybes finansuoti savo agresyvią politiką. Taip pat svarbu investuoti į kibernetinį saugumą, kad būtų apsaugota nuo galimų Rusijos kibernetinių atakų.
Galiausiai, buvęs ministras pabrėžia, kad Vakarai turi būti pasirengę ilgalaikei konfrontacijai su Rusija, nes Putino režimas greičiausiai nesikeis artimiausiu metu. Tai reiškia, kad reikia nuolat stebėti ir analizuoti Rusijos veiksmus, kad būtų galima laiku reaguoti į bet kokius grėsmių pokyčius. Tik išlaikant tvirtą ir vieningą poziciją, Vakarai galės efektyviai atsispirti Rusijos spaudimui ir užtikrinti savo saugumą bei stabilumą regione.