Buvusi Sakartvelo prezidentė siekia Lietuvos Seimo dėmesio demokratijos krizei
Buvusi Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili inicijuoja diplomatinį kreipimąsi į Lietuvos Seimą, siekdama atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į sudėtingą politinę situaciją savo šalyje. Zurabišvili, kuri prezidente buvo nuo 2018 iki 2024 metų, nori pasidalinti savo įžvalgomis apie demokratijos iššūkius Sakartvele ir pabrėžti tarptautinės bendruomenės paramos svarbą šiuo kritišku laikotarpiu.
Demokratijos erozija Sakartvele
Pastarieji įvykiai Sakartvele kelia rimtą susirūpinimą dėl šalies demokratinės raidos. 2023 m. pabaigoje valdančioji partija „Gruzijos svajonė” priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio agentų” įstatymą, kuris primena Rusijos taikomą praktiką pilietinės visuomenės slopinimui. Šis įstatymas reikalauja, kad organizacijos, gaunančios daugiau nei 20% finansavimo iš užsienio, registruotųsi kaip „užsienio interesų agentai”.
Tūkstančiai gruzinų išėjo į gatves protestuoti prieš šį įstatymą, kurį daugelis laiko žingsniu Rusijos įtakos link ir tolinimu nuo Europos integracijos. Protestuotojus valdžios institucijos pasitiko griežtomis priemonėmis, įskaitant ašarines dujas ir vandens patrankas.
Zurabišvili – demokratijos gynėja
Salomė Zurabišvili, prancūzų diplomato šeimoje gimusi politikė, tapo ryškia demokratinių vertybių gynėja Sakartvele. Ji atvirai kritikavo valdančiosios partijos veiksmus, ypač po 2023 m. spalio parlamentinių rinkimų, kuriuos opozicija ir tarptautiniai stebėtojai apibūdino kaip pažeistus dėl procedūrinių pažeidimų ir balsų pirkimo atvejų.
„Mūsų šalis atsidūrė kryžkelėje – arba tęsime kelią į Europą, arba grįšime į Rusijos įtakos sferą,” – neseniai viešame pareiškime teigė Zurabišvili. Ji taip pat pabrėžė, kad dabartinė valdžia, vadovaujama milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio, kelia grėsmę šalies euroatlantinei integracijai.
Lietuvos vaidmuo remiant Sakartvelo demokratiją
Lietuva istoriškai buvo viena aktyviausių Sakartvelo euroatlantinės integracijos rėmėjų. Po 2008 m. Rusijos-Sakartvelo karo Lietuva teikė politinę ir diplomatinę paramą Tbilisiui. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ne kartą pabrėžė Sakartvelo svarbą Europos saugumo architektūroje.
2023 m. gruodį Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Sakartvelą laikytis demokratinių principų ir tęsti reformas, būtinas narystei ES. Zurabišvili tikisi, kad Lietuvos parlamentarai padės skleisti žinią apie būtinybę stiprinti demokratines vertybes ir žmogaus teises Sakartvele.
Europos perspektyva
2023 m. gruodį Europos Sąjunga suteikė Sakartvelui kandidatės statusą, tačiau su sąlyga, kad šalis įgyvendins esmines reformas. Šiuo metu ES yra sustabdžiusi dalį finansinės paramos Sakartvelui dėl susirūpinimo demokratijos būkle.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra pareiškusi, kad „Sakartvelo žmonės nusipelno geresnės ateities Europoje, tačiau tam reikalingos aiškios demokratinės reformos ir teisinės valstybės principų laikymasis”.
Zurabišvili planuoja savo vizito į Lietuvą metu susitikti ne tik su Seimo nariais, bet ir su pilietinės visuomenės atstovais, siekdama stiprinti ryšius tarp abiejų šalių demokratinių jėgų.
Tarptautinės bendruomenės reakcija
JAV Valstybės departamentas išreiškė „gilų susirūpinimą” dėl demokratijos būklės Sakartvele. Valstybės sekretorius Antony Blinken pareiškė, kad „užsienio agentų” įstatymas kelia grėsmę Sakartvelo demokratijai ir jos euroatlantinei integracijai.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pilietinės visuomenės veiklos laisvės apribojimų Sakartvele. Jie pabrėžė, kad toks įstatymas gali būti naudojamas kritikų nutildymui ir nepriklausomos žiniasklaidos veiklos ribojimui.
Kelias pirmyn: tarp Rytų ir Vakarų
Sakartvelo visuomenė išlieka giliai pasidalijusi dėl šalies geopolitinės orientacijos. Nors apklausos rodo, kad dauguma gruzinų palaiko narystę ES ir NATO, valdančioji partija vis labiau krypsta Rusijos link.
Zurabišvili tikisi, kad jos kreipimasis į Lietuvos Seimą taps dalimi platesnių pastangų užtikrinti, kad Sakartvelo politinė situacija išliktų tarptautinės bendruomenės dėmesio centre. Ji pabrėžia, kad šis momentas yra lemiamas Sakartvelo demokratijos ateičiai.
Tarp vilties ir nerimo: demokratijos likimas Kaukazo širdyje
Sakartvelo demokratijos kelias niekada nebuvo lengvas – nuo Sovietų Sąjungos žlugimo šalis patyrė pilietinį karą, „Rožių revoliuciją”, Rusijos invaziją ir nuolatinę įtampą su separatistiniais regionais. Tačiau dabartinė krizė gali būti vienas didžiausių išbandymų šalies demokratijai. Zurabišvili vizitas į Lietuvą simbolizuoja ne tik diplomatinį gestą, bet ir gilesnį siekį išsaugoti tai, kas buvo pasiekta per tris dešimtmečius nepriklausomybės.
Sakartvelo likimas atspindi platesnę geopolitinę kovą Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze. Šiame kontekste Lietuvos parama – šalies, kuri pati išsivadavo iš sovietinės praeities ir tapo sėkminga demokratija – įgauna ypatingą reikšmę. Kaip sakė pati Zurabišvili: „Mes žiūrime į Lietuvą kaip į įkvepiantį pavyzdį – jei jūs sugebėjote, mes taip pat galime.” Šis tikėjimas demokratijos galia, nepaisant visų iššūkių, išlieka pagrindiniu varikliu Sakartvelo pilietinės visuomenės kovoje už savo šalies ateitį.