Buvusio kariuomenės vado byla: tarp kaltinimų ir gynybos
Buvusio Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Vytauto Rūpšio byla perduota teismui. Jis kaltinamas trimis nusikaltimais: piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu. Prokuratūra teigia, kad Rūpšys, eidamas aukštas pareigas, galimai pasinaudojo savo padėtimi siekdamas asmeninės naudos.
Tyrimo metu nustatyta, kad jis galėjo neteisėtai pasirašyti kelis dokumentus, kurie leido jam ir kitiems asmenims gauti finansinę naudą. Be to, kaltinimai susiję su netinkamu kariuomenės turto naudojimu, dėl ko valstybei galėjo būti padaryta žala.
Bylos detalės ir chronologija
Vytautas Rūpšys Lietuvos kariuomenės vadu buvo paskirtas 2019 m. liepos 24 d. ir šias pareigas ėjo iki 2023 m. liepos 23 d. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas 2023 m. pradžioje, gavus informacijos apie galimus pažeidimus.
Pagal generalinės prokuratūros pateiktą informaciją, įtarimai susiję su laikotarpiu nuo 2019 iki 2022 metų. Tyrėjai nustatė, kad Rūpšys galėjo pasirašyti mažiausiai penkis dokumentus, kuriais buvo siekiama netinkamai paskirstyti kariuomenės lėšas ir turtą. Vienas iš konkrečių įtarimų susijęs su tarnybinio transporto naudojimu asmeniniais tikslais ir neteisingų duomenų pateikimu kelionių žurnaluose.
Tyrimo duomenimis, dėl šių veiksmų valstybei galėjo būti padaryta žala, siekianti daugiau nei 50 000 eurų.
Gynybos pozicija
Pats Rūpšys kaltinimus neigia ir teigia, kad visus veiksmus atliko teisėtai, vadovaudamasis tuo metu galiojančiais įstatymais ir reglamentais. Jo advokatas Giedrius Danėlius žiniasklaidai yra nurodęs, kad „generolas veikė griežtai pagal tuo metu galiojusias taisykles ir procedūras, o prokuratūros interpretacija remiasi neteisingai suprastais kariuomenės vidaus dokumentais”.
Gynybos pusė taip pat pabrėžia, kad daugelis sprendimų buvo priimti kolegialiai, dalyvaujant ir kitiems aukštiems kariuomenės pareigūnams, todėl atsakomybė negali būti priskirta vien tik Rūpšiui.
Reakcija kariuomenėje ir visuomenėje
Dabartinis kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, komentuodamas situaciją, pabrėžė, kad „kariuomenė bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir teikia visą reikalingą informaciją, tačiau susilaikys nuo išsamesnių komentarų, kol vyksta teisminis procesas”.
Šis atvejis sukėlė nemažai diskusijų tarp karininkų ir kariuomenės veteranų. Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis išreiškė susirūpinimą, kad „nepriklausomai nuo bylos baigties, tokios situacijos kenkia kariuomenės reputacijai ir gali mažinti visuomenės pasitikėjimą”.
Karinis autoritetas teisiamųjų suole
Teismo procesas turėtų atskleisti daugiau detalių apie šią bylą ir nustatyti, ar buvęs kariuomenės vadas iš tiesų padarė nusikaltimus, kuriais yra kaltinamas. Ši byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes ji susijusi su aukšto rango kariuomenės pareigūnu ir gali turėti įtakos visuomenės pasitikėjimui kariuomene.
Panašūs atvejai Lietuvos istorijoje nėra dažni. Ankstesnis precedentas buvo 2011 metais, kai teismas nagrinėjo buvusio Karinių oro pajėgų vado Artūro Leitos bylą, tačiau jis buvo išteisintas.
Rūpšio byla tampa svarbiu testu Lietuvos teisinei sistemai ir kariuomenės skaidrumo principams. Nepriklausomai nuo galutinio teismo sprendimo, ši situacija jau paskatino Krašto apsaugos ministeriją peržiūrėti vidaus kontrolės mechanizmus ir atnaujinti tarnybinio turto naudojimo taisykles. Galbūt tai leis ateityje išvengti panašių situacijų ir sustiprins pasitikėjimą šalies gynybos institucijomis laikotarpiu, kai geopolitinė įtampa regione tik didėja.