Seimo narys Dudėnas prašo sudaryti tyrimo komisiją dėl „čekučių” bylos
Seimo narys Algirdas Dudėnas, galintis sulaukti įtarimų vadinamojoje „čekučių” byloje, kreipėsi į Seimą su prašymu sudaryti laikinąją tyrimo komisiją. Jis siekia, kad būtų išsiaiškinta, ar teisėsaugos veiksmai jo atžvilgiu yra pagrįsti ir ar nėra politinio persekiojimo požymių.
Dudėnas teigia, kad jam mesti įtarimai yra nepagrįsti ir siejami su politiniais motyvais. Jis pabrėžia, kad nori skaidrumo ir teisingumo, todėl mano, kad komisija galėtų objektyviai įvertinti situaciją. Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tęsia tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kitų nusikalstamų veikų. Dudėnas tikisi, kad komisija padės išsklaidyti abejones ir užtikrins, jog tyrimas būtų atliekamas nešališkai. Seimo narys taip pat pabrėžia, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su teisėsauga ir pateikti visą reikiamą informaciją.
Bylos kontekstas ir ankstesni tyrimai
Vadinamoji „čekučių” byla išsivystė 2023 metų pabaigoje, kai STT pradėjo tyrimą dėl galimo Seimo narių piktnaudžiavimo parlamentinėmis išlaidomis. Tyrimas apima įtarimus, kad kai kurie parlamentarai galėjo netinkamai naudoti jiems skirtas lėšas, pateikdami fiktyvius čekius už prekes ir paslaugas, kurių realiai neįsigijo.
Algirdas Dudėnas, dirbantis Seimo Biudžeto ir finansų komitete, yra vienas iš maždaug dešimties parlamentarų, kurie gali sulaukti įtarimų šioje byloje. Anksčiau jis yra ėjęs finansų viceministro pareigas ir turi ilgametę patirtį finansų sektoriuje.
Politinės reakcijos
Dudėno prašymas sudaryti tyrimo komisiją sulaukė nevienareikšmių reakcijų Seime. Opozicijos atstovai teigia, kad tai gali būti bandymas politizuoti teisėsaugos darbą ir daryti spaudimą tyrėjams.
Tuo tarpu valdančiosios daugumos nariai laikosi atsargesnės pozicijos. Seimo pirmininko pavaduotojas Jurgis Razma komentavo: „Kiekvienas Seimo narys turi teisę inicijuoti laikinosios tyrimo komisijos sudarymą, tačiau reikia įvertinti, ar tokia komisija netrukdys teisėsaugos institucijų darbui.”
Teisininkai atkreipia dėmesį, kad parlamentinė komisija negali kištis į ikiteisminį tyrimą ar vertinti įrodymų, tačiau gali nagrinėti sisteminius klausimus, susijusius su parlamentarų išlaidų kontrole ir skaidrumu.
Tarp politikos ir teisingumo
„Čekučių” byla tapo savotišku lakmuso popierėliu, parodančiu įtampą tarp politinės valdžios ir teisėsaugos institucijų. Viena vertus, parlamentarai turi teisę į gynybą ir gali kelti klausimus dėl galimo politinio persekiojimo. Kita vertus, tyrimo politizavimas gali pakenkti teisingumo vykdymui.
Algirdas Dudėnas, kuris Seime dirba jau antrą kadenciją, tvirtina esąs nekaltas ir pasiryžęs įrodyti savo nekaltumą. „Neturiu ko slėpti. Visada dirbau skaidriai ir sąžiningai. Tikiuosi, kad tiesa paaiškės, ir mano vardas bus apgintas,” – teigė jis žurnalistams po to, kai pateikė prašymą dėl komisijos sudarymo.
Tuo pat metu STT atstovai pabrėžia, kad tyrimas vykdomas griežtai laikantis įstatymų, o įtarimai grindžiami surinktais įrodymais, o ne politiniais motyvais. Tyrėjai jau apklausė dešimtis liudytojų ir surinko tūkstančius dokumentų, susijusių su parlamentarų išlaidomis.
Parlamentinė kontrolė ir atskaitomybė
Ši situacija iškėlė platesnį klausimą apie parlamentarų išlaidų kontrolės mechanizmus. Dabartinė sistema, kai Seimo nariai gali gauti kompensacijas už parlamentinei veiklai skirtas išlaidas pateikdami čekius, ne kartą buvo kritikuota dėl nepakankamo skaidrumo.
Politologė Ainė Ramonaitė pastebi: „Šis atvejis rodo, kad Lietuvoje reikia tobulinti parlamentarų išlaidų kontrolės sistemą. Kai kuriose Europos šalyse jau seniai įdiegti skaidresni ir aiškesni mechanizmai.”
Kryžkelėje: kai politika susiduria su teisėsauga
„Čekučių” byla ir Dudėno iniciatyva sukurti tyrimo komisiją atskleidžia sudėtingą santykį tarp politinės valdžios ir teisėsaugos institucijų demokratinėje valstybėje. Tokios situacijos visada balansuoja ant plono ledo – tarp teisėtos savigynos ir bandymo išvengti atsakomybės.
Nepriklausomai nuo to, ar bus sudaryta tyrimo komisija, šis atvejis jau tapo svarbiu precedentu, verčiančiu permąstyti parlamentarų atskaitomybės mechanizmus ir politikų santykį su teisėsauga. Galbūt ilgainiui tai paskatins sisteminius pokyčius, kurie užtikrins didesnį skaidrumą ir pasitikėjimą tiek politikais, tiek teisėsaugos institucijomis. O kol kas lieka stebėti, kaip vystysis ši istorija, kurioje persipina politiniai interesai, teisingumo siekis ir visuomenės lūkesčiai dėl skaidrios valdžios.