Savivaldybių politikai įklimpo „čekiučių” skandale: tyrimas apima 35 savivaldybes
Lietuvoje vykstančiose „čekiučių” bylose įtarimų sulaukė 35 savivaldybių politikai. Šios bylos susijusios su galimai neteisėtu lėšų naudojimu, kai politikai galėjo piktnaudžiauti savo padėtimi ir netinkamai tvarkyti savivaldybių biudžetus. Tyrimai atskleidė, kad kai kurie politikai galėjo naudoti savivaldybių lėšas asmeniniams poreikiams tenkinti arba neteisėtai pervesti pinigus į savo sąskaitas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, įtarimai pareikšti jau 43 asmenims, tarp kurių – ne tik savivaldybių tarybų nariai, bet ir administracijų darbuotojai. Tyrimo metu nustatyta, kad politikai galėjo pasisavinti daugiau nei 500 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų.
Neteisėtų veiksmų schemos
„Čekiučių” bylose atskleidžiamos kelios pagrindinės neteisėto lėšų pasisavinimo schemos:
- Fiktyvių komandiruočių organizavimas ir išlaidų kompensavimas
- Neįvykusių renginių išlaidų apmokėjimas
- Padidintų transporto išlaidų deklaravimas
- Neegzistuojančių konsultacinių paslaugų apmokėjimas
Viename iš ryškiausių atvejų Klaipėdos rajono savivaldybės politikas per trejus metus pateikė fiktyvių sąskaitų už beveik 42 tūkst. eurų. Pinigai buvo pervesti už tariamai suteiktas konsultacines paslaugas, kurių realiai niekada nebuvo.
Šiaulių miesto savivaldybėje aptikta atvejų, kai politikai deklaravo išlaidas už keliones, kurių realiai nebuvo, o Alytaus rajone fiksuoti atvejai, kai savivaldybės lėšomis buvo apmokamos asmeninės politikų išlaidos, įskaitant šeimos narių keliones.
Teisinės pasekmės ir visuomenės reakcija
Už tokio pobūdžio nusikaltimus Lietuvos įstatymai numato griežtas bausmes – nuo baudų iki laisvės atėmimo iki 7 metų. Generalinės prokuratūros atstovas patvirtino, kad 12 bylų jau perduota teismams, o likusios dar tiriamos.
Visuomenės reakcija į skandalą buvo audringą – keliose savivaldybėse įvyko protesto akcijos, reikalaujančios įtariamų politikų atsistatydinimo. Pilietinės visuomenės organizacijos ragina sugriežtinti savivaldybių finansų kontrolę ir užtikrinti didesnį skaidrumą.
Politologė dr. Ainė Ramonaitė pabrėžia, kad šis skandalas gali turėti ilgalaikių pasekmių: „Tai ne tik teisinis, bet ir pasitikėjimo krizės klausimas. Tokio masto korupcijos skandalas gali dar labiau sumažinti pasitikėjimą vietos valdžia, kuris ir taip nėra aukštas.”
Skaidrumo beieškant: kas toliau?
Šios bylos sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą ir pasipiktinimą, nes jos atskleidžia galimą korupciją ir neatsakingą lėšų valdymą vietos valdžios institucijose. Reaguodama į situaciją, Vyriausybė jau inicijavo savivaldybių finansų kontrolės sistemos peržiūrą. Siūloma įdiegti elektroninę išlaidų deklaravimo sistemą, kuri leistų realiu laiku stebėti lėšų panaudojimą ir sumažintų piktnaudžiavimo galimybes.
Skandalas neabejotinai paliks žymę Lietuvos politiniame žemėlapyje. Viena vertus, tai skaudus smūgis politinei sistemai, kita vertus – galbūt būtinas katalizatorius pokyčiams. Skaidrumo standartai, kurie anksčiau atrodė kaip nepasiekiama siekiamybė, dabar tampa būtinybe. „Čekiučių” bylos, nors ir skausmingai, bet verčia permąstyti, kaip užtikrinti, kad visuomenės pinigai būtų naudojami atsakingai ir skaidriai. Galbūt tik perėję šį išbandymą galėsime sukurti tokią savivaldą, kuri iš tiesų tarnautų žmonėms, o ne politikų kišenėms.