Seimo pirmininkė ragina santūriai vertinti Lenkijos prezidento patarėjo pasisakymus apie Ukrainą
Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė nuomonę dėl Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjo Pawelo Nawrockio pasisakymų apie Ukrainą. Ji teigė, kad būtų linkusi palaukti, kol bus atlikti po rinkimų darbai, prieš vertinant šiuos pasisakymus.
Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad šiuo metu svarbu išlaikyti vienybę ir solidarumą su Ukraina, ypač atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją. Ji taip pat pažymėjo, kad Lenkija yra svarbi Lietuvos partnerė, ir tikisi, kad po rinkimų bus galima tęsti konstruktyvų dialogą bei bendradarbiavimą.
Kontroversijos esmė
Pawelas Nawrockis, kuris yra Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas istoriniais klausimais, neseniai sukėlė nemažai diskusijų, kai interviu Lenkijos žiniasklaidai pareiškė, kad Ukraina turėtų oficialiai pripažinti ir atsiprašyti už Voluinės žudynes – tragiškus 1943-1944 m. įvykius, kai Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) nariai nužudė tūkstančius lenkų civilių gyventojų.
Šie pasisakymai pasirodė ypač jautriu metu, kai Ukraina toliau kovoja su Rusijos agresija, o tarptautinė bendruomenė, įskaitant Lenkiją, teikia jai gyvybiškai svarbią karinę ir humanitarinę pagalbą.
Lietuvos pozicija
„Manau, kad šiuo metu, kai Ukraina kovoja egzistencinį karą, mūsų pareiga yra išlikti vieningiems ir sutelktiems,” – sakė Čmilytė-Nielsen žurnalistams po Seimo valdybos posėdžio. „Istoriniai klausimai neabejotinai yra svarbūs, tačiau jie turėtų būti sprendžiami tinkamu metu ir tinkamame kontekste.”
Lietuvos užsienio reikalų ministerija anksčiau yra pabrėžusi, kad Baltijos ir Vidurio Europos šalių vienybė yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti regioninį saugumą ir atsparumą Rusijos įtakai.
Lenkijos ir Ukrainos santykių kontekstas
Lenkijos ir Ukrainos santykiai pastaraisiais metais išgyveno įvairius etapus. Nors Lenkija buvo viena pirmųjų ir aktyviausių Ukrainos rėmėjų po Rusijos invazijos 2022 m. vasarį, tarp šalių kilo ir įtampų, ypač dėl Ukrainos grūdų eksporto į ES rinkas ir istorinės atminties klausimų.
Dabartinė Lenkijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Donaldo Tusko, siekia atnaujinti ir sustiprinti santykius su Ukraina. Tačiau prezidentas Duda, kuris priklauso opozicinei „Teisės ir teisingumo” (PiS) partijai, kartais laikosi kitokios pozicijos tam tikrais užsienio politikos klausimais.
Nawrockio pasisakymai atspindi dalies Lenkijos politinio spektro nuomonę, kad istorinės skriaudos turėtų būti pripažintos ir išspręstos, net ir sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis.
Tarp istorijos ir dabarties iššūkių
Istoriniai nesutarimai tarp kaimyninių šalių nėra naujiena Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau dabartinė situacija reikalauja ypatingo diplomatinio jautrumo. Kaip pabrėžė Seimo pirmininkė, Lietuva, kaip artima tiek Lenkijos, tiek Ukrainos partnerė, siekia išlaikyti konstruktyvų dialogą su abiem šalimis.
Europos Sąjungos rytinės sienos šalys šiuo metu susiduria su precedento neturinčiais saugumo iššūkiais. Rusijos agresija prieš Ukrainą, hibridinės atakos prieš Baltijos šalis ir Lenkiją, migracijos krizė – visa tai reikalauja glaudaus bendradarbiavimo ir vienybės.
Šiame kontekste istoriniai ginčai, nors ir svarbūs tautinei tapatybei bei tarpvalstybiniams santykiams ilguoju laikotarpiu, turėtų užleisti vietą strateginiams saugumo prioritetams. Būtent tokią poziciją, regis, ir stengiasi išlaikyti Lietuvos politinis elitas.
Žvelgiant pro geopolitikos prizmę
Regioninio solidarumo išsaugojimas šiandien tampa ne tik diplomatine, bet ir strategine būtinybe. Čmilytė-Nielsen savo santūria pozicija demonstruoja diplomatinį brandumą, vengdama įsitraukti į potencialiai skaldančias diskusijas. Tuo pačiu ji primena apie bendrus iššūkius, su kuriais susiduria visa Europa – nuo energetinio saugumo iki kolektyvinės gynybos stiprinimo.
Istorija ir dabartis Vidurio Europoje visada buvo neatskiriamai susipynusios. Tačiau šiandien, kai už kelių šimtų kilometrų griaudėja patrankos, o Kremlius aktyviai siekia suskaldyti Vakarų vienybę, gebėjimas atskirti, kurie klausimai reikalauja neatidėliotino sprendimo, o kurie gali palaukti taikos metų, tampa tikru valstybininkų išbandymu. Būtent tokį išbandymą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos lyderiai turės įveikti kartu, nepaisant retkarčiais kylančių istorinės atminties audrų.